Kazys Inčiūra (1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugiriai, Kupiškio valsčius – 1974 m. lapkričio 30 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, poetas, aktorius, dramaturgas, prozininkas, operų libretų autorius, vertėjas, radijo diktorius, skaitovas.
| Kazys Inčiūra | |
|---|---|
 | |
| K. Inčiūra 1970 m. | |
| Gimė | 1906 m. rugsėjo 25 d. Vidugiriai, Kupiškio vls. (dab. Anykščių raj.) |
| Mirė | 1974 m. lapkričio 30 d. (68 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Petras Inčiūra |
| Motina | Eleonora Rimavičiūtė-Inčiūrienė |
| Veikla | aktorius, rašytojas, dramaturgas |
| Alma mater | Valstybės teatro vaidybos mokykla (1930), Vytauto Didžiojo universitetas (1933) |
 Vikiteka | Kazys Inčiūra |
Biografija
Baigė Panevėžio gimnaziją, 1925–1933 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1930 m. baigė Valstybės teatro Vaidybos mokyklą, 1930–1931 m. šio teatro aktorius. 1934–1943 m. Kauno ir Vilniaus radiofonų diktorius. 1944–1951 m. Vilniaus Vaidilos ir Dramos teatrų aktorius, suvaidino daugiau kaip 30 vaidmenų. 1951 m. suimtas, nuteistas 25 m., kalintas Sverdlovsko sr. lageriuose. 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Palaidotas Viniuje, Antakalnio kapinėse.
Kūryba
Eilėraščiuose vyrauja romantiški tėviškės, gamtos vaizdai, liaudies sakmių ir padavimų, asmeninių išgyvenimų ir patriotiniai motyvai. Eilėraščių rinkiniams būdingas muzikalumas, liaudies dainų poetinės priemonės. Tik poezijos rinkinyje „Prie Kauno marių“ vyrauja sovietinės ideologijos požiūriu parašyti kūriniai. Romane „Ant ežerėlio rymojau“ idiliškai vaizduojamas kaimo gyvenimas, poetizuojami darnūs žmonių santykiai. Apsakymuose daugiausia vaizduojamas teatralų gyvenimas. Prozai būdingas sentimentalumas, puošnus, egzaltuotas stilius. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę išleistuose eilėraščių ciklų kūriniuose apmąstomi sovietinės okupacijos padariniai, laisvės ir vergijos, gyvybės ir mirties temos. Dalis kūrinių liko rankraščiuose.
Dramose nagrinėjamos istorinės ir dorovinės temos, ryškūs tautiniai patriotiniai motyvai. Parašė libretų operoms, poetinių dramų Lietuvos istorijos ir tautosakos motyvais, atsiminimų. Išvertė A. Puškino poemą „Poltava“, P. Kalderono de la Barkos, K. Goldonio, V. Hugo ir kitų rašytojų kūrinių.
Bibliografija
- Su jaunyste, eilėraščiai, 1928 m.
- Fatima burtininkė, apsakymai, 1929 m.
- Tyliųjų saulėlydžių žemėj, eilėraščiai, 1930 m.
- Ant ežerėlio rymojau, romanas, 1930 m.
- Mylinčios moterys, apsakymai, 1931 m.
- Padavimai, eilėraščiai, 1936 m.
- Obelys žydi, apsakymai, 1937 m.
- Baltieji raiteliai, eilėraščiai, 1938 m.
- Prie Kauno marių, eilėraščiai, 1962 m.
- Stirnų Šaltinis, raštai, Vilnius, 1979 m.
- Gulbės giesmė, raštai, Vilnius, 1981 m.
- Beržai už sodo, raštai, Vilnius, 1985 m.
- Nelaisvės psalmės, eilėraščiai, parašyta 1956 m., išleista 1990 m.
- Motulės sakmės, poema, išleista 1995 m.
- Kūčių kelionė, poema, parašyta 1946 m., išleista 1999 m.
- Akmenys verkia, eilėraščiai, parašyta 1939–1946 m., išleista 1996 m.
Dramos
- Painiava, 1929 m.
- Savanorio duktė, 1929 m.
- Vincas Kudirka, pastatyta 1934 m., 1940 m., išleista 1944 m.
- Gimtoji žemė, pastatyta 1936 m., pavadinimu „Gimtojoj žemėj“ pastatyta 1942 m.
- Tykiai Nemunas teka, 1942 m.
- Margiris, 1946 m.
- Eglė žalčių karalienė, 1964 m., pastatyta 1967 m.
- Broliai juodvarniai, 1968 m.
- Gulbės giesmė, pastatyta 1975 m.
- Žemaitė, pastatyta ir išleista 1964 m.
- Petras Kurmelis, inscenizacija pagal Žemaitės apysaką, su A. Rūku, pastatyta 1945 m.
- Mūšis prie Nemuno, apie Kauno HE statybą, parašyta 1959–1962 m.
Libretai
- Gražina, pastatyta 1933 m., 1949 m., 1968 m., kompozitorius Jurgis Karnavičius
- Trys talismanai, pastatyta ir išleista 1936 m., kompozitorius Antanas Račiūnas