Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Kaišiadorių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietinėje dalyje, tarp Kauno marių ir Neries, Aukštaitijos etnografiniame regione

Kaišiadorių rajonas

  • Pagrindinis puslapis
  • Kaišiadorių rajonas

Kaišiadorių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietinėje dalyje, tarp Kauno marių ir Neries, Aukštaitijos etnografiniame regione. Centras – Kaišiadorys.

Kaišiadorių rajono savivaldybė
Kaišiadorių rajono savivaldybės herbas
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisKauno apskritis Kauno apskritis
Administracinis centrasKaišiadorys
Seniūnijų skaičius11
Įkūrimo data1950 m.
MerasŠarūnas Čėsna
Gyventojų (2025)28 331
Plotas1 087 km²
Tankumas (2025)26 žm./km²
Aukščiausia vieta251 m
TinklalapisKaisiadorys.lt
VikitekaKaišiadorių rajono savivaldybėVikiteka

Turinys

Geografija

Ribojasi su Širvintų, Prienų, Kauno, Jonavos, Trakų rajonų, Kauno miesto ir Elektrėnų savivaldybėmis. Savivaldybė užima 108700 ha, iš jų 54,84% yra dirbamos žemės plotai, 29,2% – pramonės įmonės ir keliai, 3,85% – vandenys, 2,48% – miestai ir gyvenvietės, 2,22% – pramonės įmonės ir keliai, 7,36% – kitos paskirties plotai.

Kaišiadorių rajono šiaurės vakarinę dalį užima Neries žemupio žemuma, pietrytinę – Dzūkų aukštuma (Aukštadvario masyvas). Ten iškyla aukščiausia rajono vieta – Vaitkūnų kalva (251 m).

Sausio mėnesio vidutinė temperatūra rajone –5,1 °C, liepos +17,5 °C. Kritulių iškrinta 631 mm per metus.

Šiaurės rytine rajono dalimi teka Neris, per rajoną – jos intakai Laukysta, Žiežmara ir Lomena. Vakarine riba teka Nemunas, per rajoną – jo intakai Lapainia, Strėva. Telkšo 29 Kaišiadorių rajono ežerai, 8 tvenkiniai. Didžiausi miškai: Pravieniškių, Strošiūnų, Gegužinės. 63 % visų medynų užima spygliuočiai (pušynai 38 %, eglynai 25 %). Mišriųjų miškų masyvus dažniausiai sudaro plačialapiai ir eglynai. Didžiausia pelkė – Palaraisčio. Kasamas žvyras, yra durpynų.

Išplėtotas kelių tinklas, eina Vilniaus–Kauno geležinkelis, yra Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.

  • Žaslių ežeras
    Žaslių ežeras
  • Dzūkų aukštuma ties Vilūnais
    Dzūkų aukštuma ties Vilūnais
  • Miškas ties Triliškėmis
    Miškas ties Triliškėmis

Istorija

Kaišiadorių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš panaikintos Kaišiadorių apskrities 25 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Kauno sričiai. 1955 m. prijungta panaikinto Žiežmarių rajono 7 apylinkės ir patys Žiežmariai. 1962 m. prijungtos Prienų rajono 3 apylinkės ir Trakų rajono 5 apylinkės. 1968, 1972, 1973, 1975 ir 1977 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos.

1995 m. įsteigta Kaišiadorių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. 1999 m. gruodžio 21 d. kai kurios Kaišiadorių rajono kadastrinės vietovės rytuose (Gilučių dalis, Jagėlonys, Naujosios Kietaviškės – priklausančios Kietaviškių seniūnijai ir iš dalies Žaslių seniūnijai) perduotos naujai Elektrėnų savivaldybei. 2000 m. įsteigta Pravieniškių seniūnija. 2009 m. vasario 1 d. įsteigtos seniūnaitijos, pavaldžios seniūnijoms (savivaldybės tarybos sprendimai kiekvienai seniūnijai priimti sausio 29 d., Nr. V17-3 iki V17-13).

Kaišiadorys 2024 m. buvo Lietuvos kultūros sostinė.

Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
1950 m.
(Išsamiau)
63225 apylinkės1 miestas (Kaišiadorys)
1954 m.
(Išsamiau)
10 apylinkių
1959 m.
(Išsamiau)
(Išsamiau)
92544 77717 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė (Žiežmariai)
1963 m.
(Išsamiau)
12 apylinkių
1967 m.123243000
1970 m.
(Išsamiau)
120041 62512 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė
1972 m.
(Išsamiau)
123212 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai (Kruonis, Rumšiškės, Žasliai), 447 kaimai, 21 kaimo dalis, 22 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m.
(Išsamiau)
116940 90012 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai, 443 kaimai, 22 kaimų dalys, 23 viensėdžiai, 6 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m.
(Išsamiau)
41 81311 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 476 kaimo vietovės
1985 m.
(Išsamiau)
116911 apylinkių1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 3 miesteliai, 436 kaimai, 6 glžk. stočių gyvenvietės, 17 viensėdžių
1989 m.
(Išsamiau)
116740 2169 apylinkės1 miestas, 1 miesto tipo gyvenvietė, 438 kaimo vietovės
2001 m.
(Išsamiau)
105837 6499 kaimo seniūnijos2 miestai (Kaišiadorys, Žiežmariai), 3 miesteliai, 359 kaimai, 13 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 27 kaimų dalys
2009 m.
(Išsamiau)
11 seniūnijų ir 48 seniūnaitijos2 miestai, 3 miesteliai, 372 kaimai, 15 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės
2011 m.
(Išsamiau)
33 78611 seniūnijų2 miestai, 3 miesteliai, 370 kaimų, 14 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės
2016 m.
(Išsamiau)
11 seniūnijų2 miestai, 3 miesteliai, 394 kaimai, 17 viensėdžių, 2 glžk. stočių gyvenvietės
2020 m.
(Išsamiau)
11 seniūnijų391 gyvenvietės, tarp jų – 2 miestai, 3 miesteliai, 7 herbinės gyvenvietės
2021 m.
(Išsamiau)
29 83511 seniūnijų2 miestai, 3 miesteliai, 304 kaimai, 6 viensėdžiai, 1 glžk. stoties gyvenvietė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2005 m. 2011 m.sur. 2014 m. 2021 m.sur.
44 777 41 625 41 813 40 216 37 649 36 285 34 540 32 370 29 835
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 33 786 žmonės:

  • Lietuviai – 94,78 % (32 021);
  • Rusai – 2,59 % (876);
  • Lenkai – 1,04 % (351);
  • Ukrainiečiai – 0,23 % (79);
  • Baltarusiai – 0,23 % (78);
  • Kiti – 1,13 % (381).

2001 m. gyveno 37 649 žmonės:

  • Lietuviai – 95,25 % (35 862);
  • Rusai – 2,73 % (1 027);
  • Lenkai – 0,99 % (374);
  • Ukrainiečiai – 0,28 % (104);
  • Baltarusiai – 0,27 % (100);
  • Kiti – 0,48 % (182).

Religinė sudėtis

  • Romos katalikai – 81,5 %
  • stačiatikiai – 1,5 %
  • sentikiai – 0,6 %
  • evangelikai liuteronai – 0,2 %
  • musulmonai – 0,1 %
  • kiti – 0,4 %
  • netikintys/nenurodė – 15,7 %

Gyvenvietės

Darsūniškis
KAIŠIADORYS
Kruonis
Palomenė
Paparčiai
Pravieniškės
Rumšiškės
Varkalės
Žasliai
ŽIEŽMARIAI
Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

  • 2 miestai – Kaišiadorys ir Žiežmariai;
  • 3 miesteliai – Kruonis, Rumšiškės ir Žasliai;
  • 401 kaimas.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

  1. Kaišiadorys – 8380
  2. Pravieniškės – 3165
  3. Žiežmariai – 3158
  4. Rumšiškės – 1664
  5. Gudiena – 1325
  6. Stasiūnai – 657
  7. Dovainonys – 624
  8. Žasliai – 536
  9. Kruonis – 499
  10. Karčiupis – 413

Administracija

Administracijos pastatas

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis

Rajone yra 11 seniūnijų. Jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis, gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.

SeniūnijaAdm. centrasPlotas, km²GyventojaiGyv. tankumas, žm./km²
Kaišiadorių apylinkės seniūnija Kaišiadorys 54,471 89034,7
Kaišiadorių miesto seniūnija Kaišiadorys 15,058 380556,8
Kruonio seniūnija Kruonis 223,142 29510,3
Nemaitonių seniūnija Varkalės 59,53656,1
Palomenės seniūnija Palomenė 197,981 6068,1
Paparčių seniūnija Paparčiai 76,715737,5
Pravieniškių seniūnija Pravieniškės 39,23 23382,5
Rumšiškių seniūnija Rumšiškės 116,033 80632,8
Žaslių seniūnija Žasliai 112,111 84116,4
Žiežmarių apylinkės seniūnija Žiežmariai 187,272 68814,4
Žiežmarių seniūnija Žiežmariai 5,193 158608,5

Tarptautinė partnerystė

Miestai, su kuriais Kaišiadorių rajono savivaldybė yra užmezgusi partnerystės ryšius:

  • Vokietija Tvistringenas, Vokietija, nuo 2002 m.
  • Lenkija Bendzinas, Lenkija, nuo 2004 m.
  • Estija Jegevos apskritis, Estija, nuo 2008 m.
  • Ukraina Hola Prystanė, Ukraina, nuo 2021 m.

Švietimas ir ugdymas

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas

  • Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija
  • Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazija
  • Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
  • Kaišiadorių šv. Faustinos mokykla-daugiafunkcis centras
  • Kruonio gimnazija
  • Palomenės pagrindinė mokykla
  • Paparčių pagrindinė mokykla
  • Pravieniškių Stasio Tijūnaičio pagrindinė mokykla
  • Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko gimnazija
  • Žaslių pagrindinė mokykla
  • Žiežmarių gimnazija

Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas

  • Gudienos mokykla-darželis Rugelis
  • Kaišiadorių lopšelis-darželis Spindulys
  • Kaišiadorių lopšelis-darželis Žvaigždutė
  • Stasiūnų mokykla-darželis Nykštukas
  • Žaslių lopšelis-darželis Žaliasis klevelis
  • Pakertų lopšelis-darželis
  • Pravieniškių lopšelis-darželis Ąžuoliukas
  • Rumšiškių lopšelis-darželis
  • Žiežmarių mokykla-darželis Vaikystės dvaras
  • Žiežmarių lopšelis-darželis Varpelis
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 04, 2026

    Lazdijų rajonas

  • Kovas 22, 2026

    Meksika

  • Kovas 26, 2026

    Senovės Egipto menas

  • Kovas 24, 2026

    Kalnų parkas

  • Balandis 03, 2026

    Infekcinė liga

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus