 |
|---|
| Tibeto istorija |
| Tibeto priešistorė |
| Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas, Tujuhunas, Jarlungai |
| Tibeto imperija (Njatrių dinastija) |
| Tibeto kunigaikštystės |
| Yuan dinastija |
| Phagmodų dinastija |
| Tibeto dalailamos |
| Chošutų chanatas |
| Čing dinastija (Tibetas) |
| Tibetas 1911-1950 m. |
| KLR (Tibeto autonominis regionas) |
| Tibeto ist. regionai ir provincijos: |
| U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas |
Jarlungų dinastija (tibet. བོད་ཀྱི་གདོད་མའི་མངའ་མཛད། , kin. 雅礱王朝) – protoistorinė Tibeto dinastija iki istorinės Tibeto imperijos atsiradimo VII amžiuje.
Daugelis Jarlungų dinastijos valdovų yra labiau mitologiniai nei faktiniai, o įrodymų, kad jie tikrai egzistavo, nepakanka. Tikrieji ankstyvieji valdovai tikriausiai buvo vietiniai Jarlungo slėnio valdovai (kurių vardu pavadinta dinastija), o ne viso Tibeto karaliai. Pasak plačiai paplitusios tibetiečių legendos, pirmasis Tibeto karalius Njatri Cenpo 127 m. pr. m. e. atvyko iš Indijos.
VII a. pradžioje, valdant karaliui Namri Songcenui, Jarlungai užkariavo didžiąją dalį Tibeto genčių ir įkūrė imperiją. Namri Songcenas 608 ir 609 m. du kartus siuntė pasiuntinius į Sujų dinastiją Kinijoje – tai pirmas kartas, kai istoriniuose dokumentuose minimi tibetiečiai.
Tibeto imperijos pradžia laikomi 618 m., kai į sostą įžengė Namri Songceno sūnus Songcenas Gampo.
- Tibeto istorija