Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Herbertas Jankūnas (vok. Herbert Jankuhn, 1905 m. rugpjūčio 8 d. Ungura, dab. Varmijos Mozūrų vaivadija, Lenkija – 1990 m. balandžio 30 d. Getingenas) – Vokieti

Herbertas Jankūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Herbertas Jankūnas
vok. Herbert Jankuhn
Gimė 1905 m. rugpjūčio 8 d.
Ungura
Mirė 1990 m. balandžio 30 d. (84 metai)
Getingenas
Veikla Vokietijos archeologas
Išsilavinimas daktaras
Alma mater Berlyno universitetas

Herbertas Jankūnas (vok. Herbert Jankuhn, 1905 m. rugpjūčio 8 d. Ungura, dab. Varmijos Mozūrų vaivadija, Lenkija – 1990 m. balandžio 30 d. Getingenas) – Vokietijos archeologas, daktaras.

Biografija

Studijavo archeologiją Karaliaučiaus, Jenos ir Berlyno universitetuose. 1931 m. baigė Berlyno universitetą. 1961 m. Getingeno mokslų akademijos, 1963 m. Švedijos mokslų akademijos, 1968 m. Austrijos mokslų akademijos narys.

Nuo 1931 m. Kylio universiteto archeologijos muziejaus mokslo darbuotojas, 1938-1942 m. direktorius. Nuo 1935 m. daktaras, nuo 1936 m. docentas. 1942 m. Rostoko universiteto profesorius. Tyrinėjo vikingų Hedeby (Haithabu, Šlėzvigas) gyvenvietę; kurios tyrinėjimus finansavo SS. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Rozenbergo tarnyboje „SS Wiking“ divizijoje. Po karo buvo nušalintas nuo pedagoginės veiklos, bet kaip kviestinis profesorius skaitė paskaitas Hamburgo, Kylio universitetuose. 1956 m. Getingenaso universiteto profesorius.

Mokslinė veikla

Tyrimų svarbiausia sritis – vikingų laikotarpis, taip pat domėjosi Rytų Prūsijos archeologija. Parašė straipsnių apie Tilžės apylinkių įvijinius smeigtukus (1931 m.), senojo geležies amžiaus radinius Semboje (1950 m.). Šlėzvigo muziejuje saugoma jo surinkta medžiaga apie šiuos radinius ir Lietuvių literatūros draugijoje Tilžėje buvusius archeologinius rinkinius.

Bibliografija

  • Gürtelgarnituren der älteren römischen Kaiserzeit im Samland. Königsberg 1932.
  • Die Wehranlagen der Wikingerzeit zwischen Schlei und Treene. Neumünster 1937.
  • Haithabu – eine germanische Stadt der Frühzeit. Neumünster 1937.
  • Haithabu – eine germanische Stadt der Frühzeit. Zweite erweiterte Auflage, Neumünster 1938.
  • Gemeinschaftsform und Herrschaftsbildung in frühgermanischer Zeit. Schriften der Wissenschaftlichen Akademie des NSD-Dozentenbundes der Christian-Albrechts-Universität Kiel, Band 6, Neumünster 1939.
  • Haithabu – Ein Handelsplatz der Wikingerzeit. (Haithabu: Vikingų laikų prekybos vieta) Dritte, völlig neu überarbeitete Auflage, Neumünster 1956 m., 1963 m., 1986 m.
  • Neue Ausgrabungen und Forschungen in Niedersachsen. (Nauji kasinėjimai ir tyrinėjimai Žemutinėje Saksonijoje) 1965 m.
  • Vor- und Frühgeschichte vom Neolithikum bis zur Völkerwanderungszeit. (Priešistorinių laikų ir senovės istorija nuo neolito iki Tautų kraustymosi laikų) 1969 m.
  • Das freie Germanien bis 500, aus Steiner: Union Verlag, 1971.
  • Archäologie und Geschichte. (Archeologija ir istorija), 1976 m.
  • Einführung in die Siedlungsarchäologie. Berlin 1977.
Viršus