Polineziečių kalbos – viena iš malajų-polineziečių kalbų šakos atšakų (austronezinių kalbų šeima). Šias kalbas vartoja polineziečiai, gyvenantys daugiausia Polinezijos salyne, taip pat keliose Melanezijos, Mikronezijos salose, dabar ir išeivijoje Australijoje, Šiaurės Amerikoje.
| Polineziečių | |
| Paplitimas | Polinezija, kitur Okeanijoje |
|---|---|
| Kalbų skaičius | 40 |
| Kilmė | austronezinės *malajų–polineziečių **Okeanijos ***vidurio Ramiojo vandenyno ****rytų fidžiečių–polineziečių *****polineziečių |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| Klasifikacija | tongiečių, branduolinės polineziečių |
Žinoma ~40 polineziečių kalbų, iš kurių didžiausios taitiečių, samojiečių, tongiečių, maorių ir havajiečių. Kalbos skirstytis pradėjo maždaug prieš 2000 metų, bet skirtumai išliko palyginti nedideli, gausu kalbinių atitikmenų.
Polineziečių kalboms būdinga panaši fonetika: gausu balsių (a, e, i, o, u), o priebalsių skaičius ribotas. Fonetiniai pakitimai tarp kalbų gana dėsningi – pvz., maorių garsus /k/, /ɾ/, /t/ ir /ŋ/ atitinka havajiečių /ʔ/, /l/, /k/ ir /n/ (pvz., aroha = aloha, roa = loa, tangata = kanaka, kava = ʻawa).
Dauguma polineziečių kalbų naudoja tris gramatinius skaičius – vienaskaitą, dviskaitą ir daugiskaitą. Daugiskaitos pirmas asmuo būna inkliuzyvinis ir ekskliuzyvinis („mes“ = aš, kiti, bet ne tu; ir „mes“ = aš, tu ir kiti).
Žodynas
Polineziečių kalbų palyginimas.
| Polineziečių žodynas | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Polineziečių prokalbė | Tongiečių | Niujiečių | Samojiečių | Rapanujų | Taitiečių | Maorių | Rarotongų | P. markiziečių | Havajiečių | Reikšmė |
| *taŋata | tangata | tangata | tagata | tangata | ta’ata | tangata | tangata | ʻenata | kanaka | žmogus |
| *sina | hina | hina | sina | hina | hinahina | hina | ʻina | hina | palšas | |
| *kanahe | kanahe | kanahe | ʻanae | 'anae | kanae | kanae | ʻanae | tokia žuvis (kefalė) | ||
| *tiale | siale | tiale | tiale | tiare | tiare | tīare | tiare | kiele | žiedas, gėlė | |
| *waka | vaka | vaka | vaʻa | vaka | va’a | waka | vaka | vaka | waʻa | kanoja |
| *fafine | fafine | fifine | fafine | vi’e/vahine | vahine | wahine | vaʻine | vehine | wahine | moteris |
| *matuqa | mātu’a | motua | matua | matuʻa | metua | matua | metua, matua | motua | makua | tėvas |
| *rua | ua | ua | lua | rua | rua | rua | rua | ʻua | lua | du |
| *tolu | tolu | tolu | tolu | toru | toru | toru | toru | toʻu | kolu | trys |
Skirstymas
- Tongiečių kalbos: tongiečių, niuafoou, niujiečių
- Branduolinės polineziečių kalbos:
- Futūnų: rytų uvėjų (volisiečių), rytų futūnų, pukapukų, Renelo-Belonos, tikopiečių, vakarų uvėjų (N. Kaledonija), Anivos futūnų (Vanuatu), Melė-filų (Vanuatu), emajų (Vanuatu), anutų
- Elisiečių:
- Samojiečių: samojiečių, tokelau
- Pakraštinės elisiečių: tuvaliečių, nukuoriečių (Mikronezija), kapingamarangių (Mikronezija), nukurijų (Papua Naujoji Gvinėja), takujų (Papua Naujoji Gvinėja), nukumanų (Papua Naujoji Gvinėja), ontong džavų (Saliamono Salos), sikaianų (Saliamono Salos), pilenių (Saliamono Salos)
- Rytų polineziečių:
- rapanujų
- Vidurio rytų polineziečių:
- markiziečių:
- markiziečių, mangarevų
- havajiečių
- taitiečių:
- taitiečių
- tubuajų
- rapiečių
- paumotų
- rarotongų
- Rakahangos-Manihikio
- tongarevų
- maorių, moriorių
- markiziečių: