Hasunos kultūra arba Tel Hasunos kultūra – neolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1943–1944 m. tyrinėtą Tel Hasunos gyvenvietę į pietus nuo Mosulo.
Arealas
Hasunos kultūra 7 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – 6 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje buvo paplitusi dabartiniame Irake.
Kultūra
Hasunos kultūrai būdinga trikampių ornamentu puošta arba juodai dažyta keramika – taurės, plačiakakliai ąsočiai. Žmonės gyveno gyvenvietėse, 3-4 kambarių namuose su krosnimis ir vidiniu kiemu; pastatai statyti iš nedegto molio plytų. Vertėsi žemdirbyste (aptikta laukų drėkinimo sistemų liekanų) ir gyvulininkyste. Naudojo gludintus kirvelius ir kaplius, medinius pjautuvus su titnaginiais ašmenėliais, buožes.
Mirusiuosius laidojo kieme, vaikus – kartais induose po namų grindimis; į kapus dėdavo indų, dažniausiai ištapytų įvairiais ornamentais ir molinių moters statulėlių. Hasunos kultūra išsirutuliojo į Halafo kultūrą.