Gitanas Nausėda (g. 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje) – Lietuvos politikas, finansininkas, dėstytojas.
| Gitanas Nausėda | |
|---|---|
 | |
| |
| Gitanas Nausėda 2025 m. | |
| Gimė | 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėda |
| Tėvas | Antanas Nausėda |
| Motina | Ona Stasė Nausėdienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Diana Nepaitė-Nausėdienė |
| Vaikai | Gedailė Nausėdaitė Ugnė Nausėdaitė |
| |
| Ėjo pareigas | 2019 m. liepos 12 d. – |
| Ankstesnis | Dalia Grybauskaitė |
| Veikla | finansininkas, politikas, prezidentas |
| Partija | Komunistų partija (1988–1990) |
| Alma mater | Vilniaus universitetas (1987) |
 Vikiteka | Gitanas Nausėda |
| Parašas | |
| |
Nuo 2019 m. gegužės 26 d. – dešimtasis Lietuvos prezidentas.
Biografija
1970–1981 m. mokėsi Klaipėdos 5-oje vidurinėje mokykloje, nuo 1971 m. Klaipėdos muzikos mokykloje, dainavo berniukų chore „Gintarėlis“. Vasaras leisdavo pas senelius Būdviečių kaime. 1981 m. neišlaikęs matematikos egzamino ir neįstojęs į ekonomiką Vilniaus universitete, dirbo sanitaru Klaipėdos vaistų sandėlyje. 1982–1987 m. studijavo VU Pramonės ekonomikos fakultete.
1987–2004 m. VU Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 1987–1989 m. VU Ekonomikos fakulteto aspirantas (vadovas prof. Vladas Astrauskas). 1990–1992 m. per DAAD programą išvyko tęsti mokslinį darbą į Vokietiją, Manheimo universitetą. 1992–1993 m. Ekonomikos ir privatizacijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. 1993 m. VU apsigynė socialinių mokslų daktaro disertaciją tema „Pajamų politikos kryptys infliacijos ir stagfliacijos sąlygomis (Lietuvos pavyzdžiu)“. Nuo 2009 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos asocijuotas profesorius.
1993–1994 m. Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas. Rašė komentarus į „Lietuvos rytą“. 1994–1996 m. Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas. 1996–2000 m. Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius. 1998–2000 m. Lietuvos banko valdybos narys. 2000–2008 m. „Vilniaus banko“ valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 m. SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro patarėjas, vyriausiasis ekonomistas.
Asmeninė veikla
Šeima
Tėvas – Antanas Nausėda (1929–2022), inžinierius, Klaipėdos celiuliozės kombinato vyr. energetikas, gimė Būdviečių kaime. Motina – Ona Stasė Nausėdienė (1932–2014), fizikos ir matematikos mokytoja, gimė Lazdininkų kaime.
Sesuo – Vilija Nausėdaitė (g. 1959 m.), ekonomistė.
Žmona – Diana Nepaitė-Nausėdienė (g. 1964 m.), inžinierė-technologė, susituokė 1990 m. Su ja susilaukė dukrų Gedailės ir Ugnės.
Politinė veikla
1988 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą priimti į komunistų partiją (TSKP), partinis bilietas išduotas 1988 m. birželio 27 d.
2004 m. dirbo laikinai prezidento pareigas einančio Artūro Paulausko konsultantu visuomeniniais pagrindais. 2004 m. įsijungė į Valdo Adamkaus rinkiminę kampaniją, o pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004–2009 m. buvo V. Adamkaus visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais.
2018 m. rugsėjo 17 d. aikštelėje prie VU Gyvybės mokslų centro paskelbė kandidatuosiąs į 2019 m. Lietuvos prezidento postą. Vedė derybas su TS-LKD dėl paramos. G. Nausėdos komandoje buvo ekonomistai Ilja Laursas, Teodoras Medaiskis, teisininkas Tomas Davulis, psichiatras Linas Slušnys, psichologas Andrius Kaluginas, toksikologas Robertas Badaras, medikė Jelena Čelutkienė, žurnalistas Vytaras Radzevičius, dainininkė, rinkodaros ekspertė Dovilė Filmanavičiūtė. Rinkimų štabui vadovavo ekonomistė Algė Budrytė.
2019 m. gegužės 26 d. laimėjo Lietuvos prezidento rinkimų II turą.
Prezidentavimas
2019 m. liepos 12 d. inauguruotas Lietuvos prezidentu.
Vizitai į užsienį
Per savo kadenciją su valstybiniais arba darbo vizitais lankėsi daugiau kaip 15-oje valstybių (tarp jų Lenkija, Latvija, Estija, Vokietija, Japonija, Suomija, Italija ir kitos).
Priimtos aukšto lygio delegacijos
Lietuvoje priėmė daugiau kaip 10 užsienio oficialių delegacijų (tarp jų Indija, Sakartvelas, Latvija, Lenkija, Kanada, Prancūzija ir kitos).
Įvertinimas
- 2016 m. Neringos savivaldybės medalis „Už nuopelnus Neringai“
- 2019 m. spalio 24 d. suteiktas Gifu universiteto (
Japonija) garbės daktaro laipsnis.
Kontraversijos
Namas regioniniame parke
Gyvena Pavilnių regioniniame parke, prie Pūčkorių atodangos ir patrankų liejyklos pastatytame name, dėl kurio beveik trejus metus bylinėjosi su aplinkosaugininkais. 2004 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas juodo stiklinio kubo pavidalo statinio statybą regioniniame parke pripažino teisėta.
Sužadėtuvių istorija
2018 m. duodamas interviu žurnalui „Žmonės“ atsakė, kad pasipiršo Dianai pas ją salone ant sofos.
2019 m. rugpjūtį Katedros aikštėje minint Baltijos kelio 30-mečiui pasakė, kad pasipiršo (apsikeitė žiedais) Baltijos kelyje sėdint automobilyje 1989 metais.Lietuvos Respublikos prezidentūra patikslino, kad prezidentas būsimosios žmonos rankos paprašė ne Baltijos kelyje.
Interesų konfliktas
Prezidentas buvo kritikuojamas už tai, kad 2019 m. po oficialaus valstybinio vizito į Japoniją, kur dalyvavo naujojo imperatoriaus Naruhito intronizacijos ceremonijoje nusprendė aplankyti savo dukterį, studijuojančią Seule (Pietų Korėja) medijų komunikacijos magistrantūros programą ir pasveikinti su gimtadieniu. Nausėda atsiprašė už incidentą, įvykusį paskelbdamas apie siekiant perrinkimo 2023 m., ir pavadino tai iš esmės klaidingu.
LGBT ir Partnerystės įstatymas
2021 m. Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kvietė kartu suvalgyti picą taip paantrindamas į G. Nausėdos pasisakymą, kad turi aplinkoj homoseksualių asmenų ir kartu valgo picas. Bet į prezidentūrą gautos picos G. Nausėda nepriėmė ir grąžino ją atgal.
Pranešėjas ir prezidentas
2023 m. tiriamosios žurnalistikos atstovai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė išleido knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleista informacija apie nedeklaruotą Nausėdos prezidentinės kampanijos finansavimą, taip pat Nausėdos ryšius su verslo grupėmis. Po knygos išleidimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamento nariai pareiškė, kad tariama sąmokslo grupuotė „Valstybininkai“ bandė diskredituoti dabartinį prezidentą ir pasiūlė ištirti „valstybininkų“ veiklą.
Nausėdos komanda dalyvavo atgaivinant „Valstybininkų“ sąmokslo teoriją. 2024 m. sausį Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas teigė, kad paskyrimai į laisvas ambasadorių pareigas vilkinami dėl „valstybininkų“ sabotažo, ir teigė, kad sąmokslo grupuotė yra susijusi su Šimonytės vyriausybe. Jis įvardijo vyriausybės narius, tokius kaip Žygimantas Pavilionis, kaip asmenis, įtrauktus į 2008 m. „Valstybininkų sąrašą“.Albinas Januška atmetė kaltinimus.
Komunistų partijos narystė
2023 m. kilo ginčas, kai paaiškėjo, kad Nausėda buvo buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. Dokumentuose teigiama, kad Nausėda, kurio pavardė buvo rusifikuota – Gitanas Antanovičius Nauseda, į TSKP įstojo 1988 m. gegužės 20 d., o partijos bilietas jam buvo suteiktas birželio 27 d. Žinią apie jo narystę pirmasis paskelbė Dovydas Pancerovas, „Laisvės“ televizijos žurnalistas, kuris informaciją rado Lietuvos valstybės istorijos archyve. Ginčai paaštrėjo, kai taip pat paaiškėjo, kad Nausėda nuslėpė šią informaciją, kai teikė paraišką į prezidentus. Aiškindamas, kad tuomet visiems reikėjo stot, o prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo jos veikloje.
Valstybinės žemės užgrobimas
2026 m. vasario 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnai atliko patikrą dėl valstybinės žemės užgrobimo Pavilnių regioniniame parke, bet kelios dienos prieš, tvora, kuria buvo virš 10 metų užgrobta valstybė žemė, buvo pašalinta, pastatyta laikina tvora ir pareigūnai faktinio pažeidimo nenustatė. Pareigūnams informacija buvo žinoma nuo 2025 metų pavasario, bet buvo atidėliojama patikra. Lietuvos administracinių ginčų komisijai gavus skundą ir inspekcijai jį pralaimėjus – inspekcija privalėjo atlikti patikrinimą.
Bibliografija
- Lietuva: sėkmės istorija: politika, ekonomika, kultūra, žinių visuomenė, sportas, turizmas / Arūnas Brazauskas, Alfredas Bumblauskas, Algimantas Čekuolis, Leonidas Donskis, Gitanas Nausėda, Stanislovas Stonkus, Eduardas Vilkas. – Vilnius: Lietuvos institutas, 2007. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-747-04-8
- Chronik der Schule zu Nidden / herausgegeben von Gitanas Nausėda und Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2013. – 330 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-298-8
- Nidos mokyklos kronika: 1894–1944 m. mokyklos istorijos dokumentai / Gitanas Nausėda, Vilija Gerulaitienė. – Vilnius: Petro ofsetas, 2016. – 287 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-487-6