Eurazinė grąžiagalvė

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto iki Kolymos baseino ir Ramiojo vandenyno pakrančių. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Baltąją jūrą, Pečioros aukštupį, Obės, Jenisejaus, Lenos vidurupį, pietuose tęsiasi iki Korėjos pusiasalio, pietvakarinės Altajaus dalies, šiaurinio Kazachstano, Volgos žemupio, Kaukazo, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių.

Izoliuotų perimviečių yra Kašmyre ir vidurinėje Kinijoje.

Gyvenančios Šiaurės Afrikoje populiacijos yra sėslios.

Šiauresnių kraštų populiacijos žiemoja Užsachario Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Aptinkama lapuočių arba mišriuose miškuose, bet rečiau pušynuose. Kadangi daugiausiai minta skruzdėlėmis, o jauniklius daugiausiai maitina jų kokonais, tad svarbus faktorius – skruzdėlių gausa ten kur renkasi lizdavietes. Eurazinės grąžiagalvės apsigyvena nedideliuose miškeliuose, pamiškėse ir medynuose palei aikšteles, kur yra senų medžių, bei mėgsta senus ekstensyviai naudojamus sodus, gausiai apželdintas sodybas, arba senas kapines ir parkus. Nors daug laiko praleidžia ant viršutinių medžių šakų, paukštis kartais nutupia ant žemų krūmų, ir dažniausiai maitinasi ant žemės šokuodamas trumpais šuoliukais ir laikydamas pakeltą į viršų uodegą. Buvo nustatyta, kad Šveicarijos žemės ūkio paskirties žemėje pirmenybę prieš kitas buveines teikia senų kriaušių sodams, kuriuose yra daug skruzdėlių kolonijų, ir kurios yra jų pagrindinis maisto šaltinis.

Nors eurazinės gražiagalvės ir priklauso geninių (Picidae) šeimai, tačiau į kitus genius išvaizda ir elgesiu nedaug panašios. Jos kiek didesnės už naminius žvirblius (Passer domesticus). Jų kūno ilgis 16-18 cm, skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų 25—27 cm, kūno svoris apie 38 g arba nuo 30 iki 45 g.

Patinas dydžiu ir apdaru panašus į patelę ir gamtoje jų atskirti neįmanoma – Patino ir patelės kūnas rusvai pilkos spalvos, išmargintas tamsiomis ir šviesiomis dėmelėmis bei juostomis, apatinė pusė pilkšva, gerklės ir pagurklio srityje juostelės smulkios, tamsios. Šonai ir pilvas išmarginti išilginėmis tamsiomis dėmelėmis. Vairuojamosios plunksnos minkštos, pilkos, su juodu skersiniu raštu. Snapas pilkšvas. Kojos balzganos, o jos kojų du pirštai atsukti į priekį ir du atgal. Rainelė raudonai ruda. Jaunikliai išsirita pliki, o užaugę labai panašūs į tėvus, tik kiek blyškesnių spalvų.

Eurazinės grąžiagalvės pasižymi savotiška elgsena. Užtikta lizde ji ištiesia kaklą į viršų, pašiaušia galvos plunksnas, lėtai sukioja galvą į šalis ir šnypščia panašiai kaip gyvatė. Polinkis gręžioti galvą atspindimas lietuviškame šio paukščio pavadinime.

Eurazinės grąžiagalvės balsas specifinis ir girdimas iš toli. Patinas kiauksi monotoniška trelė "pie-pie-pie-pie-pie… ", kuri girdima tik veisimosi sezono pradžioje. Gynimosi balsas kuomet tupi lizde primena gyvatės šnypštimą. Jaunikliai tėvų prašydami maisto uokse tyliai zyzia "zizizizizi… ".

Patinas ieško lizdo vietos, kai tik atskrenda iš žiemaviečių. Peri uoksuose, bet kadangi pačios jų išsikalti negali, todėl naudojasi senais genių uoksais, taip pat kiaušinius deda į medžių dreves arba inkiluose. Eurazinės grąžiagalvės pradeda perėti tik tada, kai daugelis uoksų, drevių ar inkilų jau būna užimti, todėl dažnai puola jau užimtas lizdavietes, uoksus ir inkilus, išmeta kitų paukščių kiaušinius. Nuo eurazinių grąžiagalvių nukenčia margasparnės musinukės, didžiosios zylės, raudonuodegės.

Lizdo nekrauna, kiaušinius deda ant uokso puvenų, seno lizdo ar išvyto paukščio lizdo liekanų. Dėtyje būna apie 10 kiaušinių, Deda nuo 4 iki 13 baltų kiaušinių, bet dažniausiai 7-10 kiaušinių. Kai tik patelė pradeda perėti, patinas nustoja giedoti. Perėjimas trunka apie 12-14 dienų, daugiausia peri patelė. Jaunikliai išsirita ne vienu metu, lizde išbūna 18-22 dienas. Juos maitina abu porelės nariai. Eurazinės grąžiagalvės per metus išveda vieną jauniklių vadą.

Maisto ieško ant žemės, kaišiodamos ilgą liežuvį į kiekvieną pasitaikiusią skylę. Daugiausia minta skruzdėlėmis, jų lėliukėmis ir kokonais.

Žodis grąžiagal̃vė (arba grąžagal̃vė) kilęs iš grąžà (‘grįžimas, grąžinimas’), grę̃žti (‘kreipti, sukti atgal’) ir galvà, nes lizde išgasdintas paukštis būdingai kraipo, grąžioja galvą. Plg. tą patį reiškia šio paukščio pavadinimai kitose kalbose – angl. wryneck, vok. Wendehals, rus. вертишейка, вертиголовка, isp. torcecuello, pranc. torcol, lot. torquilla, it. torcicollo ir kt.

• Eurazinės grąžiagalvės kiauksėjimas
• 
  Eurazinės grąžiagalvės ‘portretas’ (Valensija)
• 
  Eurazinė grąžiagalvė
• 
  Eurazinė grąžiagalvė Danijoje
• 
  Eurazinė grąžiagalvė Čekijoje
• 
  Eurazinė grąžiagalvė tupuinti ant medžio nuolaužos (Kalugos sritis, Europinė Rusija)
• 
  Eurazinė grąžiagalvė žolėje ieškosi maisto
• 
  Eurazinė grąžiagalvė Pakistane
• 
  Eurazinės grąžiagalvės kiaušiniai
• 
  Eurazinės grąžiagalvės jaunikliai
• 
  Rankoje laikoma sužieduota eurazinė grąžiagalvė
• 
  Eurazinės grąžiagalvės plunksninis apdaras susilieja su aplinka
• 
  Eurazinės grąžiagalvės morfologinis piešinys iš Naumann'o knygos: Naturgeschichte der Vögel Mitteleuropas išleistos Geroje, 1901 m.