Bavarijos kurfiurstystė, Bavarijos kunigaikštystė, arba Bavarijos elektoratas (vok. Kurfürstentum Bayern), – Šventosios Romos imperijos kurfiurstystė Bavarijoje, gyvavusi nuo 1623, kai Bavarijos kunigaikštystei suteiktas kurfiurstystės titulas, iki 1806 m., kai ją pakeitė Bavarijos karalystė, tais pačiais metais išstojusi iš imperijos. Sostinė – Miunchenas.
| Bavarijos kurfiurstystė vok. Kurfürstentum Bayern | |||||
| Šventosios Romos imperijos dalis | |||||
| |||||
| |||||
 | |||||
| Sostinė | Miunchenas | ||||
| Valdymo forma | Paveldimoji monarchija | ||||
| Bavarijos kurfiurstas | |||||
| 1623–1651 m. (pirmas) | Maksimilianas I | ||||
| 1799–1806 m. (paskutinis) | Maksimilianas IV Juozapas | ||||
| Istorija | |||||
| - Suteiktas kurfiurstystės titulas | 1623 m. | ||||
| - Paskelbta karalyste | 1806 m. | ||||
Istorija
Bavarijos kunigaikštystę valdžiusi Vitelsbachų dinastija pagal 1356 m. Aukso bulę (lot. Bulla Aurea) taip pat valdė Pfalco kurfiurstystę – vieną iš septynių Šventosios Romos imperijos imperatoriaus rinkėjų. Rinkimo teisės neturėję Bavarijos Vitelsbachai jos siekė nuo pat kurfiurstystės pripažinimo Pfalco giminės linijai.
Bavarijos kurfiurstas (Karolis I), Austrijos įpėdinystės karo metu pretendavęs į imperijos sostą.
Kurfiurstystės sukūrimas
Trisdešimties metų karo metu 1621 m. Pfalco kurfiurstystės pfalcgrafui ir elektoriui Frydrichui V paskelbta imperatoriškoji nemalonė (vok. Reichsacht) – viso turto ir teisių panaikinimas – dėl dalyvavimo čekų sukilime (1618–1620). Kurfiursto titulas ir Veideno, Parkšteino bei Peilšteino amtai (valsčiai) perleisti Bavarijos kunigaikščiui Maksimilianui I. Bavarijos kunigaikštystė tapo kurfiurstyste. Imperatorius Ferdinandas II Maksimilianui 1628 m. taip pat pardavė Aukštutinio Pfalco teritoriją. Karą užbaigusi Vestfalijos taika (1648 m.) patvirtino Maksimiliano gautą titulą, teises ir valdas.
Karalystės titulo suteikimas
Presburgo, arba Bratislavos, taika (1805 m. gruodžio 26 d.) Bavarijai pripažintas karalystės titulas. 1806 m. sausio 1 d. kurfiurstas Maksimilianas IV Juozapas pasiskelbė Bavarijos karaliumi Maksimilianu I Juozapu, o liepos 12 d. Bavarija prisijungė prie Reino konfederacijos.[reikalingas šaltinis] Tų pačių metų rugpjūčio 6 d., Pranciškui II atisakius Šventosios Romos imperijos sosto ir jos narius atleidus nuo visų priesaikų bei įsipareigojimų, imperija panaikinta.
Galerija
- Moneta su pirmojo Bavarijos elektoriaus Maksimiliano I atvaizdu, 1640 m.
- Nimfenburgo rūmai – Bavarijos kurfiurstų vasaros rezidencija, 1761 m. (Bernardas Belotas)
- Bavarijos kurfiurstystė (žalia) Šventosios Romos imperijoje 1789 m.
- Karolio VII karūnos, užsakytos, kai jis 1742 m. buvo išrinktas imperatoriumi