Kašmyrų kalba, kašmiri (کٲشُر, कॉशुर = kạ̄šur) – indoeuropiečių kalbų šeimos, indoiranėnų šakos kalba, dažniausiai priskiriama dardų kalboms. Vartojama daugiausia Kašmyre, viena iš oficialių Indijos kalbų (vartojama Džamu ir Kašmyro valstijoje). Taip pat vartojama kašmyrų diasporos, gyvenančios už Kašmyro ribų: Utar Pradeše, Delyje, Pakistane, Jungtinėje Karalystėje. Kalbančiųjų skaičius – 7,1 mln. žmonių.
| Kašmyrų kalba कॉशुर, کٲشُر | |
| Kalbama | Pakistanas, Indija (Kašmyras) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 7,1 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų indoarijų dardų kašmyrų |
| Rašto sistemos | šarada, devanagari, arabų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | Džamu ir Kašmyras |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | ks |
| ISO 639-2 | kas |
| ISO 639-3 | kas |
Svarbiausios tarmės – kašmyrų (ja pagrįsta literatūrinė kalba) ir kaštavarų (kištvari). Kitos tarmės (bakavalų, bundžvalų, pogulų, siradžų, rambanų ir kt.) paveiktos dogrų kalbos (Džamu ir Kašmyro valstijos oficiali kalba).
Kašmyrų kalba turi 2 gimines, 3 linksniius (kai kurie vyriškosios giminės vienaskaitos vardažodžiai turi 4 linksnius – ir agentyvą), veiksmažodžiai 3 veikslus, vartojamos ergatyvinės konstrukcijos. Leksikoje gausu skolinių iš kitų dardų kalbų, sanskrito, pandžabų, persų kalbos.
Tradiciškai kašmyrų kalba buvo užrašoma šarados raštu (kilusiu iš brahmi raštų), tačiau dabar naudojami raštai yra devanagari ir arabų rašto variantas (persų raštas). Šarada naudojama tik liturginėms reikmėms. Rašytiniai paminklai kašmyrų kalba žinomi nuo XII–XIII a., poezija suklestėjo XIV a. (mistikės šaivės Lalos Didi eilės).
Kašmyrų kalba turi 28 balsius. Tai daugiausiai balsių turinti kalba pasaulyje.