„Baltaragio malūnas, arba kas dėjosi anuo metu Paudruvės krašte“ (trumpiau „Baltaragio malūnas“) yra žymiausias Kazio Borutos kūrinys – apysaka, parašyta 1945 m., kuriame nepastebimai susipina dvi vaizdavimo plotmės: realioji ir tautosakinė. Kūrinyje galima pastebėti daug lietuvių liaudies dainų, pasakų, padavimų ir kitų kūrinių motyvų. Kazio Borutos tikslas rašant šią knygą buvo sukurti lietuvišką epą. 1962 m. išleista kiek pakoreguota kūrinio versija: išryškinti pagrindinių veikėjų paveikslai, plačiau pavaizduoti piršliai (Juodvalkis ir Visgirda), atsiranda naujas personažas.
1966 m. Kauno dramos teatre pagal šį kūrinį sukurtas spektaklis.
1974 m. pastatytas muzikinis filmas „Velnio nuotaka“, o 1979 m. pastatytas Vytauto Brazdylio baletas pagal Viačeslavo Ganelino muziką.
Apysaka yra išleista lietuvių, rusų, latvių, estų, čekų, islandų, vokiečių ir lenkų kalbomis.
Pagrindiniai veikėjai
- Baltrus Baltaragis – malūnininkas, kuriam priklauso nuo neatmenamų laikų stovintis vėjo malūnas.
- Pinčiukas (kitur vadinamas Pinčuku) – tingus velnias, su kuriuo Baltaragis sudarė sandėrį.
- Jurga – Baltaragio duktė, Girdvainio sužadėtinė. Ji atlieka lietuvių liaudies dainų mergelės vaidmenį.
- Marcelė Jaudegytė - Baltaragio žmona ir Jurgos mama.
- Jurgis Girdvainis – Jurgos sužadėtinis, atliekantis tautosakinio bernelio ant žirgelio vaidmenį.
- Jurgutis – kalvio Juodvalkio padėjėjas, Pinčuko šešėlis, irgi mylėjęs Jurgą. Į siužetą įvestas tik nuo 1962 m. kūrinio leidimo.
- Anupras Visgirda – Girdvainio piršlys.
- Uršulė – davatka, kurią Baltaragis bandė supiršti su velniu.
- Raupys – arkliavagis.