Aukštųjų Šančių karių kapinės

Aukštųjų Šančių kapinės įkurtos 1891 m. už tuometinių Kauno miesto ribų Rusijos kariuomenės Kauno įgulos kariams. 1932 m., po Aukštųjų Šančių prijungimo prie Kauno miesto, kapinių ribos buvo išplėstos. Iš viso kapinėse istoriškai susiformavo 7 laidojimo kvartalai.

Lietuvos kariai Aukštųjų Šančių kapinėse pradėti laidoti apie 1922 m. Beveik kvadratinėje teritorijoje buvo laidojami tarnybos metu žuvę ar mirę nuo ligų Lietuvos kariuomenės kariai. Iki 1929 m. užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų pirmas sklypas, iki 1940 m. – kiti du sklypai. Karių kapai pažymėti tipiniais betoniniais kario kryžiais, tiražuotais pagal 1927 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtintą modelį (autorius Antanas Aleksandravičius, dailininkas Adomas Varnas). Kapų eilės antrame sklype atkartojo Gedimino stulpų piešinį.

2001–2007 m. parengtas ir įgyvendintas Lietuvos karių kapų tvarkymo projektas. XX a. pradžioje betonas buvo prieinama medžiaga masinei gamybai, tačiau iš šios medžiagos pagamintų paminklų amžių trumpina atmosferos ir biologinė tarša, jų restauracija yra trumpalaikė, o irimą spartina staigūs gamtinių temperatūrų pokyčiai. Seni kryžiai buvo sunykę, aptrupėję, o karių pavardės nebeįskaitomos, todėl kapinėse pastatyta apie 560 naujų granitinių kryžių. Tai gausiausia Lietuvos karių, žuvusių 1919–1940 m., laidojimo vieta Lietuvoje.

2006 m. Kultūros paveldo departamento darbuotojai inicijavo šio kultūros paveldo objekto skelbimą valstybės saugomu. Tais pačiais metais pradėtas rengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. 2009 m. spalio 7 d. Lietuvos karių kapams suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

• Lakūnai: Steponas Darius, Stasys Girėnas, Rimantas Antanas Stankevičius
• „Keturi komunarai“: Karolis Požela, Juozas Greifenbergeris, Kazys Giedrys, Rapolas Čarnas
• Juozas Garelis, Lietuvos komunistinio judėjimo veikėjas
• Adelė Šiaučiūnaitė, tarpukario Lietuvos komjaunimo veikėja
• Vladimiras Zadorožnas, TSRS didvyris, žuvęs Afganistano kare