Anciliaus ežeras (pavadinimas kilo nuo pilvakojų moliuskų rūšies lot. Ancylus fluviatilis) – tai gėlavandenis ežeras, telkšojęs dabartinėje Baltijos jūros baseino vietoje Holoceno geologinėje epochoje. Ežero chronologinės ribos apima laikotarpį prieš 9000–7500 m.
Kai ledo skydas suplonėjo, prasidėjo izostazinis Žemės plutos skilimas Skandinavijos pusiasalyje. Dėl to Joldijos jūrą su vandenynu jungiantis sąsiauris labai nuseko, ir maždaug prieš 8900 metų Joldijos jūra užsivėrė. Baltija vėl tapo ežeru. Prasidėjo Anciliaus ežero periodas. Vanduo tapo šiltesnis ir gėlas, paplito daugiau organizmų rūšių.
Ežeras virto Litorinos jūra, kai pakilęs jūros vanduo prasiveržė pro vietovę, dabar žinomą Didžiojo Belto sąsiaurio vardu.
Vandens telkinį Anciliaus ežeru pavadino švedų geologas Gerardas de Gyras.