Sąjūdžio žinios

1988 m. ėjo kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos, 1989 m. – Lietuvos Respublikos Sąjūdžio Seimo tarybos leidinys. Leistas nereguliariai – 1988 m. išėjo 60 numerių, 1989 m. – 27, 1992 m. – 4, 1993 m. – 17. Tiražas 1992 m. – 1000–2000 egz., 1993 m. – 2000-4000 egz.

Pirmasis „Sąjūdžio žinių“, tuomet pavadintų „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio informaciniu pranešimu“, numeris buvo išleistas praėjus dešimt dienų po pirmojo LPS susirinkimo, išrinkus iniciatyvinę grupę ir patvirtinus jos programą. Pirmasis redaktorius buvo filosofas Arvydas Juozaitis, redaktoriaus pavaduotojas buvo architektas Artūras A. Skučas. Iš pradžių leidinys buvo biuletenio formato, jis buvo leidžiamas bei platinamas nelegaliai, kartais − perrašant ranka, vadinamuoju samizdato būdu. Vėliau leidinys perėmė įprasto laikraščio formatą ir buvo pirmasis Lietuvoje, kuris iš samizdato tapo tradiciniu laikraščiu.

„Sąjūdžio žinios“ buvo kuriamos ir spausdinamos primityviais asmeniniais kompiuteriais ir rašomosiomis mašinėlėmis. Tiesa, kompiuterių tuo metu buvo mažai, o su jais elgtis mokėjo taip pat ne kiekvienas, tad laikraščio bendradarbiai laukdavo savo eilės bei dirbdavo naktimis.

„Sąjūdžio žinios“, bent jau kol pradėjo eiti „Atgimimas“, buvo vienintelis informacijos apie LPS veiklą šaltinis, nes oficiali to meto spauda („Tiesa“, „Komjaunimo tiesa“) apie šį judėjimą nerašė. Todėl, nors ir platinamas nelegaliai, šis biuletenis buvo itin populiarus. Dėl šio išskirtinumo leidinys dažnai buvo nekvestionuojamas, t. y., informacija, pateikta „Sąjūdžio žiniose“, buvo besąlygiškai laikoma tikra.

Minint 20-asias LPS metines, kai kurie Sąjūdžio veikėjai prabilo apie galimybę atnaujinti „Sąjūdžio žinių“ leidybą. Jų teigimu, „Sąjūdžio žinios“ galėtų sudaryti alternatyvą korumpuotai ir subjektyviai šiandienos žiniasklaidai.