Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Alytaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione. Sutampa su Alytaus miesto rib

Alytaus miesto savivaldybė

  • Pagrindinis puslapis
  • Alytaus miesto savivaldybė

Alytaus miesto savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje, abipus Nemuno, Dzūkijos etnografiniame regione. Sutampa su Alytaus miesto ribomis.

Alytaus miesto savivaldybė
Alytaus miesto savivaldybės herbas
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisAlytaus apskritis Alytaus apskritis
Administracinis centrasAlytus
Seniūnijų skaičius0
Įkūrimo data1995 m.
MerasNerijus Cesiulis
Gyventojų (2025)50 477
Plotas39,45 km²
Tankumas (2025)1 280 žm./km²
TinklalapisAlytus.lt
VikitekaAlytaus miesto savivaldybėVikiteka

Turinys

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Alytus#Geografija.

Tai yra miesto savivaldybė, ji apima tik Alytaus miesto teritoriją. Savivaldybė įsikūrusi pietinėje Lietuvoje, ją iš visų pusių supa Alytaus rajono savivaldybė. Automobilių kelių mazgas, yra Alytaus aerodromas, neveikianti Alytaus geležinkelio stotis. Didžioji savivaldybės dalis yra kairiajame Nemuno krante, per kurį nutiesti 3 tiltai – Antano Juozapavičiaus tiltas, Lietuvos tūkstantmečio tiltas ir Baltosios rožės tiltas.

  • Baltosios rožės tiltas
    Baltosios rožės tiltas
  • Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai
    Vidzgirio ir Dainavos mikrorajonai
  • Alytaus piliakalnis
    Alytaus piliakalnis
  • Ežeras Mažoji Dailidė
    Ežeras Mažoji Dailidė

Istorija

Alytaus miesto savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Sovietmečiu Alytus buvo apskrities, 1950–1977 m. rajono pavaldumo miestas. 1977 m. kovo 30 d. jis tapo respublikinio pavaldumo miestu – administraciniu-teritoriniu vienetu, prilygstančiu rajonui. Nuo 1995 m. turi atskiros savivaldybės statusą Alytaus apskrityje. 2018 m. įkurta 14 seniūnaitijų.

Savivaldybės istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.SuskirstymasGyvenvietės
19792055 5091 miestas (Alytus)
19832854 0001 miestas
19843263 5001 miestas
19893473 0151 miestas
2001 m.
(Išsamiau)
4071 4911 miestas
2009 m.
(Išsamiau)
1 miestas
2011 m.
(Išsamiau)
59 9641 miestas
2016 m.
(Išsamiau)
1 miestas
2020 m.
(Išsamiau)
1 gyvenvietė (miestas, herbinė gyvenvietė)
2021 m.
(Išsamiau)
52 7271 miestas

Administracija

Savivaldybės administracija, Rotušės a. 4

Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Merai

Nuo 1990 m. iš viso buvo 10 Alytaus miesto merų:

  • Valdas Macedulskas, 1990–1994 m.
  • Onutė Suncovienė, l.e.p. 1994 m.
  • Valdas Kuzabavičius, 1994–1995 m.
  • Dobilas Kurtinaitis, 1995–2000 m.
  • Vytautas Kirkliauskas, 2000–2007 m.
  • Česlovas Daugėla, 2007–2010 m.
  • Feliksas Džiautas, 2010–2012 m.
  • Jurgis Krasnickas, 2012–2015 m.
  • Vytautas Grigaravičius, 2015–2019 m.
  • Nerijus Cesiulis, nuo 2019 m.

Seniūnaitijos

Savivaldybėje seniūnijų nėra. 2018 m. balandžio 10 d. mero potvarkiu Nr. M-10 teritorija suskirstyta į 14 seniūnaitijų: Alyčio, Piliakalnio, Kurorto, Dvaro, Senamiesčio, Ulonų, Dainavos, Kalvos, Likiškių, Panemunės, Putinų, Jurgiškių, Vidzgirio, Volungės.2018 m. gruodžio 21 d. atlikta potvarkio redakcija Nr. M-41. Seniūnaitijų ribos:

  • Dainavos seniūnaitija: Naujosios g. 2–52 porinė pusė, Tvirtovės g. 1A–27A neporinė pusė, Vilties, Vingio, Žiburio, Žuvinto g. 4–22 porinė pusė;
  • Dvaro seniūnaitija: Aukštoji, Aviečių, Gilių, Kauno g. poriniai ir neporiniai namai iki 77, Liepų, Ligoninės, Medelyno, Mėtų, Nemuno, Parko, Seirijų, Simno, Skardžio, Smėlio, Sodų, Šilelio, S. Taškūno, Tilto, Tvirtovės g. porinė pusė, Upelio, Užuolankos, Vakaro, Vandens takas, Varnėnų, Žalioji g.;
  • Panemunės seniūnaitija: Artojų, Bakšių, Dovainiškių, Fortų, A. Jonyno g. 10–12G porinė pusė, Giraitės, Kalnėnų, Kauno g. 98–100, Lankų, Obelų, Pašilio, Pievagalių, Pievų, Pušėnų, Putinų g. 18–82 porinė pusė, Putinų g. 5–33 neporinė pusė, Pramonės g. 2–18F porinė pusė, Rumbonių, Saulėnų, Sanatorijos, Sidabrio, Ūtos, Vardos, Voveraičių, Žaunieriškių, Žirgų g.;
  • Likiškių seniūnaitija: Aukštakalnio g. 7–7A, Bitininkų, Girakalnio, Kalniškės, Kalvių, Kurpių g. 2–24 porinė pusė, Malūnininkų, Miklusėnų g. 1–17A neporinė pusė, Miklusėnų g. 2–16 porinė pusė, Medkirčių, Naujosios g. 7–41, Naujosios g. 114–158 porinė pusė, Obelytės, Pabalių, Punsko g. 1–37A, Putinų g. 1–3E, Pramonės g. 1–41 neporinė pusė, Puodžių, Raudonkalnio g. 5–27, Santaikos g. 60, Statybininkų g. 80–106D porinė pusė, Statybininkų g. 121–131 neporinė pusė, Stiklių, Šienpjovių, Ūdrijos g. 2–28A porinė pusė, 1–31A neporinė pusė, Zaidų g.;
  • Putinų seniūnaitija: A. Jonyno g. neporinė pusė, Lauko, Miklusėnų g. 20–38A porinė pusė ir 21–43A neporinė pusė, Naujoji g. 54–112, Putinų g. 2–14, Šaltinių, Žuvinto g.;
  • Kalvos seniūnaitija: Amatų, Balkūnų, Dailidžių, Gabijos, Gražinos, Gudalaukio, Jūratės g. porinė pusė, Kadugių, Kanklių, Kibirkšties, Krivulės, Medeinos, Punsko g. porinė pusė, Ramuvos, Smilgų, Snaigių, Sodžiaus, Stoties, Sūkurio, Turistų, Ūdrijos g. 33–53, Vaivorykštės, Vaivos, Vankiškių, Viesulo, Žemynos, Žiedo, Žirgupio, Žuvėdrų g.;
  • Jurgiškių seniūnaitija: Aukštakalnio, Jurgiškių, Santaikos g. 36A–46, Kernavės, Statybininkų g. 63–109, Statybininkų g. 52–68A, Likiškėlių g. porinė pusė, Kurpių g. neporinė pusė, Radžiūnų, Poilsio g.;
  • Volungės seniūnaitija: Jazminų, J. Matulaičio, Kovo 11-osios, Krikščionių Pagalbos, Likiškėlių g. 1–19, Raudonkalnio g. porinė pusė, Signatarų, Statybininkų g. 4–48, Volungės g.;
  • Vidzgirio seniūnaitija: Kaštonų, Kepyklos g. neporinė pusė ir Kepyklos g. 2–10 porinė pusė, Jaunimo, Naujoji g. 1–5D, Santaikos g. 12–34G, Sudvajų, Statybininkų g. 7–61, Topolių g.;
  • Senamiesčio seniūnaitija: Alyvų, Alyvų takas, Apynių, Aušros, Ąžuolų, Bažnyčios, Bijūnų, Birutės, S. Dariaus ir S. Girėno, Gardino, Geležinkelio, Jotvingių, Margio, A. Matučio, Pažangos, Pulko g. 1–51 neporinė pusė ir Pulko g. 4–100 porinė pusė, Rato, Rotušės a., Rugių, Rūtų, Savanorių, Senoji, Sporto, Suvalkų, Šarūno, Šviesos, Tulpių, Ugniagesių, Vilniaus, Vyšnių, Vytauto, Žalgirio g.;
  • Kurorto seniūnaitija: I takas, II takas, A. Baranausko, J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio, Dzūkų, Lelijų, Kranto, V. Krėvės, V. Kudirkos, Kurorto, Maironio, Pliažo, Pušyno, Šilo, Užuovėjos, J. Tumo-Vaižganto, Žemaitės, A. Žmuidzinavičiaus g.;
  • Ulonų seniūnaitija: Alovės, Birštono, Daugų, Dainavos, Draustinio, Eiguvos, Gamyklos, Girininkų, Lazdijų, Lazdynų, Liškiavos, Miško, Perlojos, Pulko g. 51A–75 neporinė pusė ir 110A–122 porinė pusė, A. Sakalausko, Santaikos g. neporinė pusė ir 2–10 porinė pusė, Seinų, Skalvos, Sūduvos, Ulonų, Varėnos, Vidzgirio g.;
  • Piliakalnio seniūnaitija: Aušrinės, Barboros Radvilaitės, Darželio, Domantonių, Druskininkų g. 2–96, Ežerėlio, Gedimino, Gėlių, Goštauto, A. Juozapavičiaus g. 6–112 porinė pusė, Kalnų, Krėvos, Lakštingalų, Medininkų, Merkinės, Mindaugo, Naujakurių, Narcizų, Naugarduko, Paparčių, Pienių, Pilėnų, Piliakalnio, Ragainės, Ramunių, Ryto, Rugiagėlių, Saulės, Saulėtekio, Studentų, Šaltalankių, Šlaito, Technikų, Trakų, Veliuonos, Vytenio, Vėjo, Vorutos, Žygimanto Augusto g.;
  • Alyčio seniūnaitija: Aerodromo, Ateities, Audros, Beržų, Draugystės, Genių, Gintaro, Gluosnių, Jiezno, A. Juozapavičiaus g. 3–59 neporinė pusė, Kelmučių, Klevų, Kreivoji, Lakūnų, Medžiotojų, Miškininkų, Panemuninkėlių, Pavasario, Punios, Ramybės, Sakų, Šaltinėlio, Tiesos, Uosių, Vėtrungės, Vieversių, Žagarių g.

Tarptautinė partnerystė

Miestai ir regionai, su kuriais Alytus yra užmezgęs partnerystės ryšius (2018 m.):

  1. Opolė, Lenkija Lenkija, 1993 m.
  2. Suvalkai, Lenkija Lenkija, 1996 m.
  3. Mandalas, Norvegija Norvegija, 1996 m.
  4. Bočyrka, Švedija Švedija, 2000 m.
  5. Nestvedas, Danija Danija, 2002 m.
  6. Ostrolenka, Lenkija Lenkija, 2002 m.
  7. Ruanas, Prancūzija Prancūzija, 2004 m.
  8. Berdyčivas, Ukraina Ukraina, 2005 m.
  9. Cheneral San Martinas, Argentina Argentina, 2006 m.
  10. Amatos savivaldybė, Latvija Latvija, 2010 m.
  11. Ročesteris, Jungtinės Amerikos Valstijos JAV, 2010 m.
  12. Lėciaus apskritis, Lenkija Lenkija, 2011 m.
  13. Krolis, Jungtinė Karalystė Didžioji Britanija, 2012 m.
  14. Velizi-Vilakublė, Prancūzija Prancūzija, 2013 m.
  15. Lukas, Lenkija Lenkija, 2014 m.
  16. Ningbo, Kinijos LR Kinija, 2014 m.
  17. Seinai, Lenkija Lenkija, 2016 m.
  18. Hiracuka, Japonija Japonija, 2017 m.
  19. Kremenčukas, Ukraina Ukraina, 2017 m.
  20. Monachanas, Airija Airija, 2018 m.

Alytus yra Europos miestų sąjungos prieš narkotikus narys. Miestas yra pasirašęs Olborgo įsipareigojimus.

Švietimas ir ugdymas

Gimnazijos

  • Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija
  • Alytaus Jotvingių gimnazija
  • Alytaus Putinų gimnazija
  • VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazija

Pagrindinės mokyklos

  • Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla
  • Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla
  • Alytaus Likiškėlių progimnazija
  • Alytaus Panemunės progimnazija
  • Alytaus Piliakalnio progimnazija
  • Alytaus Šaltinių progimnazija
  • Alytaus Vidzgirio progimnazija
  • Alytaus Volungės pagrindinė mokykla

Profesinės mokyklos

  • Alytaus dailiųjų amatų mokykla
  • Alytaus profesinio rengimo centras
  • Alytaus kolegija
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Balandis 07, 2026

    Maskvos kunigaikščiai

  • Kovas 24, 2026

    Mediana

  • Kovas 22, 2026

    Vytautas Juozapaitis (1963)

  • Balandis 05, 2026

    Rytų Afrika

  • Balandis 06, 2026

    Barenco jūra

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus