| Aleksandrija | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Aleksandrija | ||||||||||||||||
| 55°55′19″š. pl. 23°21′54″r. ilg. / 55.922°š. pl. 23.365°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė |  Šiaulių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Šiaulių kaimiškoji seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 165 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Aleksandrija – kaimas Šiaulių rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šiaulių miesto centro, abipus kelio į Kairius ir Radviliškį. Aleksandrijos seniūnaitija. Ribojasi šiaurėje su Lepšiais, rytuose su Bertužiais, pietuose su Zokniais, vakaruose su Šimše. Rajonas kalvotas, kalvose trykšta keli šaltiniai, turintys gydomųjų savybių.
Etimologija
Kadaise čia buvusį dvarą ir kaimą vadino Lepšiais. 1795 ar 1832 m. dvarą įsigijo grafas Nikolajus Zubovas, kuris pastatydino naujus dvaro rūmus ir kitus trobesius. Dvaras N. Zubovo žmonos Aleksandros garbei buvo pavadintas Aleksandrija (asmenvardinis vietovardis).
Istorija
Rajono teritorijoje žmonių gyventa jau VIII–IX a. Tai rodo senkapio, kurį tyrinėjo archeologas Balys Tarvydas. Jo radiniai dabar saugomi Aušros muziejuje.
1886 m. grafas Aleksandrijoje pastatė plytinę ir koklių fabriką, kuriame dirbo 50 darbininkų. Iš šios plytinės plytų pastatyta Didždvario gimnazija, Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, bankas, paštas ir daugelis kitų miesto pastatų. 1902 m. plytinę iš Vladimiro Zubovo nupirko Miša Lensonas ir Icikas Frankas. Po Antrojo pasaulinio karo plytinės pastatuose veikė raštinės reikmenų fabrikas „Beržas“.
XIX a. pab. – XX a. pradžioje Aleksandrijoje buvo gražus pušynas, pamėgtas šiauliečių. 1894 m. jame įvyko pirmoji Šiaulių gegužinė, kurioje dalyvavo Jonas Jablonskis, Žemaitė, Povilas Višinskis. Ir vėliau čia vykdavo pažangių kultūros veikėjų sueigos. Gegužinės prisiminimui 1934 m. pušynėlyje įkastas paminklinis akmuo su iškaltu užrašu „Labora“ (lot. labora – „dirbk“).
Dvare 1950 m. įsikūrė karinio dalinio štabas, greta pastatyti namai karininkams.
Gyventojai
 | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1984 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 79 | 125 | 169 | 138 | 233 | 247 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | ||
| 350 | 290 | 177 | 165 | - | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Aleksandrijos kalvelėje, prie plento, palaidotas įžymus Lietuvos miškininkas, rašytojas ir visuomenininkas profesorius Povilas Matulionis (1860–1932), paskutinius gyvenimo metus praleidęs Aleksandrijoje. Jis piktinosi klerikalų veikla, buvo laisvamanis. Reikšdamas protestą prieš valdžią ir kunigus, paprašė artimųjų, kad jo palaikus po mirties palaidotų nešventintoje žemėje. Tačiau LTSR metais kalvoje pradėtas kasti smėlis ir žvyras, išnaikinta didžioji pušyno dalis, o vėliau memorialinėje vietoje įrengta motociklų lenktynių trasa. P. Matulionį primena stogastulpis prie kelio Šiauliai–Panevėžys (autorius – liaudies meistras A. Česnulevičius), pastatytas profesoriaus mirties 50-mečio proga. Miško darbuotojai ir gamtosaugininkai tuo pačiu netoli jo kapo pasodino 72 ąžuolų giraitę (tiek metų gyveno profesorius).
- Šiaulių rajono savivaldybės gyvenvietės
- Šiaulių miesto dalys