Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

Žiūrai (dzūk. Žūrai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnaitijos centras. Kaimą iš visų pusių supa miškai, ji

Žiūrai (Varėna)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žiūrai

Žiūrų dalis kairiajame Ūlos krante
Žiūrai
Žiūrai
54°08′42″š. pl. 24°24′07″r. ilg. / 54.145°š. pl. 24.402°r. ilg. / 54.145; 24.402 (Žiūrai)
ApskritisAlytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
SavivaldybėVarėnos rajono savivaldybės vėliava Varėnos rajono savivaldybė
SeniūnijaMarcinkonių seniūnija
Gyventojai (2021)18
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas:Žiūraĩ
Kilmininkas:Žiūrų̃
Naudininkas:Žiūráms
Galininkas:Žiūrùs
Įnagininkas:Žiūraĩs
Vietininkas:Žiūruosè
Istoriniai pavadinimailenk. Żuraciszki, rus. Журачишки
VikitekaŽiūrai (Varėna)

Žiūrai (dzūk. Žūrai) – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje. Seniūnaitijos centras. Kaimą iš visų pusių supa miškai, jis įsikūręs prie Ūlos upės. Netoli Žiūrų yra verdenė „Ūlos akis“. Plėtojamas vandens ir kaimo turizmas, tradiciniai amatai (pynimas iš šiaudų, vytelių ir balanų, audimas, kalvystė, bitininkystė, medžio apdirbimas).

Geografija

Į kaimą ateina Varėnos–Druskininkų plento atšaka. Keliukai į Lavysą, Mardasavą, Bižus.

Prie kaimo rastos penkios akmens amžiaus stovyklavietės. Kairiajame Ūlos krante yra 2 drevėti medžiai (gamtos paminklai).

Etimologija

Nelabai aišku, kokia pirminė vietovardžio forma (pagal paliudytas šaltiniuose būtų *Žūraciškės ar Žūraučiškės). Yra asmenvardžiai Žiūrỹs, Žiurà, Žiū̃ras, kildinami iš žodžių žiūrėti arba žiū̃ras („didysis apuokas“), bet Dzūkijoje jie nepaplitę. Užtat, čia dažna pavardė Žùras, Žuráulis, Žuraulià, kilusi iš gudiškos pavardės Жуpавель („gervė“).

Istorija

Žiūrai rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo 1712 m. XIX a. pab. priklausė Trakų apskrities Varėnos valsčiui, buvo kaimo apylinkės centras (į ją pateko Mančiagirė, Paūliai, Trakiškės, Milioniškė). ~1865 m. čia gyveno 123 katalikai ir 8 žydai. Be to, šalia buvo Žiūrų užusienis (22 gyv. katalikai).

XX a. kaimas priklausė Perlojos respublikai. Tarpukariu įėjo į Lenkijos sudėtį.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m. 1905 m. 1931 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur.
131 221 144 106 92 72
1987 m. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. -
50 46 35 26 18 -

Kultūra

Žiūrai garsėja dzūkų etnografiniu ansambliu, kurio vadovė Marcelė Paulauskienė. 2004 m. „Aukso paukštės“ pripažintas geriausiu kaimo folkloriniu kolektyvu. 2018 m. įtrauktas į Lietuvos nematerialaus paveldo sąvadą – „Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime.

Galerija

Viršus