Šalmuotoji patarška (Numida meleagris) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, patarškinių (Numididae) šeimos, vienintelė tikrųjų patarškų (Numida) gentyje paukščių rūšis.
| Numida meleagris | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šalmuotoji patarška | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Numida meleagris Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
Šalmuotųjų patarškų apytikslis natūralus paplitimo arealas Afrikoje |
Iš šalmuotųjų patarškų per ilgą domestikavimo laiką kilo naminės patarškos (Numida meleagris domestica), iš kurių yra išveista nemažai veislių.
Paplitimas
Plačiai ir natūraliai paplitusios Afrikos žemyne, daugiausiai į pietus nuo Sacharos.
Plačiai introdukuotos pasaulyje:
Afrikos žemyne – PAR pietvakariuose, Kabo Verdėje, San Tomė ir Prinsipėje, Komoruose, Madagaskare, Mauricijuje.
Azijos žemyne – Bahreine, Jemene.
Europos žemyne – Ispanijoje, Portugalijoje.
Šiaurės Amerikos žemyne – JAV, Kuboje, Dominikos Respublikoje, Puerto Rike, JAV Mergelių salose, Sent Kitse ir Nevyje, Antigvoje ir Barbudoje.
Australijos žemyne ir Naujojoje Zelandijoje.
Buveinė
Šalmuotosios patarškos gyvena pačiose įvairiausiose buveinėse – tai gali būti savanos, krūmynai, miškai ir jų pakraščiai, pusdykumės ir net žemės ūkio pasėlių laukų.
Elgsena
Ne veisimosi sezono metu gyvena maždaug 25 paukščių būriais, kartais iki 100, o daugiausia užregistruota būryje iki 200 paukščių. Kad išvengtų ant žemės jų tykančių plėšrūnų, naktį praleidžia tupėdamos medžiuose. Jeigu joms gręsia pavojus, jos pirmiau bėga, nei skrenda, o skrenda nedidelį atstumą, maždaug 100 m, kuomet negali išvengti pavojaus bėgdamos. Tarp patinų dominavimas išsprendžiamas ištvermingumo būdu – patinai vienas kitą persekioja ant žemės, o nugalėtoju tampa pats ištvermingiausias patinas.
Šalmuotosios patarškos dažnai praktikuoja vidinį paukščių parazitizmą, tai yra kuomet viena patelė deda kiaušinius į svetimą tos pačios rūšies lizdą ir palieka kiaušinius, kad juos perėtų kita patelė. Tokiu būdu viename lizde buvo užfiksuota daugiau kaip 40 padėtų kiaušinių.
Mityba
Jos turi stiprius nagus ir maisto ieško puriame dirvožemyje, panašiai kaip naminės vištos (Gallus gallus domesticus). Jų mitybą sudaro įvairus gyvūninis ir augalinis maistas. Ne veisimosi sezono metu šalmuotosios patarškos maitinasi kukurūzais, sėklomis, ypač žemės ūkio piktžolių sėklomis, taip pat įvairiomis žemės ūkio kultūrų atliekomis. Veisimosi sezono metu daugiau kaip 80 % jų raciono gali sudaryti bestuburiai (Invertebrata), ypač nariuotakojai (Arthropoda), pavyzdžiui, vabalai (Coleoptera).
Veisimasis
Yra monogamės. Patinai agresyviai kovoja dėl teisės poruotis su patele. Vasarą, veisimosi sezono metu atskiros poros gyvena savo atskirose teritorijose. Peri ant žemės – lizdus slepia tankioje savanos ar miško pakraščiožolėje. Deda 7-12 kiaušinių, kuriuos apie 23 dienas peri patelės, o patinai saugo lizdą. Išsiritę jaunikliai tuoj pat gali palikti lizdą ir savarankiškai maitintis. Jauniklius prižiūri abu tėvai. Po savaitės jaunikliai jau geba skraidyti nedidelius atstumus.
Išvaizda
Šalmuotųjų patarškų kūno ilgis apie 63 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 95-100 cm, svoris 1,135-1,823 kg.
Galva maža ir be plunksnų. Kūnas apvalokos formos, kurio plunksnos tamsiai pilkos su baltais taškeliais.
Amžius
Laukinėje gamtoje jie gali išgyventi iki 12 metų.
Porūšiai
Tarptautinė ornitologų sąjunga pasaulio paukščių klasifikacijos 12.1 versijoje ir Handbook of the Birds of the World (Pasaulio paukščių vadovas) 2022 m. internetinėje versijoje – išskiriami 9 šalmuotųjų patarškų rūšies porūšiai:
- N. m. sabyi E. Hartert, 1919; aptinkama šiaurės vakarų Maroke.
- N. m. galeatus Pallas, 1767; aptinkama nuo Vakarų Afrikos iki pietinio Čado ir šiaurinės Angolos.
- N. m. meleagris (Linnaeus, 1758); nuo rytinio Čado iki vakarinės Etiopijos, šiaurinėje Kenijoje, Ugandoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje.
- N. m. somaliensis Neumann, 1899; šiaurės rytinė Etiopija ir Somalis.
- N. m. reichenowi Ogilvie-Grant, 1894; Kenija ir centrinė Tanzanija.
- N. m. mitratus (Pallas, 1764); Tanzanija, Mozambikas, Zambija ir Botsvana.
- N. m. marungensis Schalow, 1884; Kongo Demokratinės Respublikos pietūs, vakarinė Angola ir Zambija.
- N. m. papillosus Reichenow, 1894; Botsvana ir Namibija
- N. m. coronatus Gurney Sr, 1868; Pietų Afrikos Respublikos rytuose.
Daroma žala
Šalmuotosios patarškos gali kelti rūpesčių ūkininkams, nes daug sulesa besiformuojančių žemės ūkio kultūrų daigų.
Galerija
- Šalmuotosios patarškos galva
- Šalmuotosios patarškos galva
- "N. m. papillosus" porūšio šalmuotoji patarška Botsvanoje
- "N. m. reichenowi" porūšio šalmuotoji patarška Rytų Cavo nacionaliniame parke (pietinė Kenija)
- Šalmuotųjų patarškų būrys prie vandens telkinio
- Šalmuotosios patarškos tupinčios medyje
- Šalmuotųjų patarškų kiaušiniai iš Santjago salos (Žaliasis Kyšulys)
- Vienas iš tėvų su jaunikliais
- Jauniklis
- Šalmuotosios patarškos su jaunikliais
- Šalmuotosios patarškos su jaunikliais
- Šalmuotosios patarškos su jaunikliais
- "N. m. papillosus" jauniklis (Etošos n. p.)
- Šalmuotoji patarška
- "N. m. galeatus" porūšio šalmuotųjų patarškų būrelis Nigeryje
