| Žuvininkų apskritis Landkreis Fischhausen | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
![]() | ||||
| Valstybė | Prūsijos karalystė | |||
| Apygarda | Karaliaučiaus apygarda | |||
| Administracinis centras | Žuvininkai | |||
| Valsčius | 15 (1818) | |||
| Plotas | 1 064,61 km² | |||

Žuvininkų apskritis (vok. Hauptamt Fischhausen, 1818–1939 m. Kreis Fischhausen) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1939 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos administracinis teritorinis vienetas Semboje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Žuvininkai.
1939 m. sujungta su Karaliaučiaus kaimiškąja apskritimi, įkurta nauja, Sembos apskritis.
Geografija
Apskritis apėmė visą Sembos pusiasalį iki Kuršių marių, rytuose ribojosi su Karaliaučiaus apskritimi. Po 1818 m. apskrityje buvo 15 valsčių: [reikalingas šaltinis]1900 m. apskrities plotas buvo 1 064,61 km², 1910 m. – 1 064,99 km²; 1900 m. apskrityje buvo 281, 1910 m. – 266 gyvenvietės, 1900 m. buvo 53 063, 1910 m. – 52 464 gyventojai. Buvo du miestai – Žuvininkai (dab. Primorskas) ir Piliava (dab. Baltijskas). 1933 m. apskrityje gyveno 63 137 evangelikai, 1175 katalikai, 107 judėjai, 583 kiti.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1818 | 15 valsčių: Girmavos valsčius, Medenavos valsčius, Rinavos valsčius, Pabėčių valsčius, Vargių valsčius, Rudavos valsčius, Laptavos valsčius, Kvėdenavos valsčius, Skokių valsčius, Valdavos valsčius, Kaimės valsčius, Tepliuvos valsčius, Labguvos valsčius, Laukiškos valsčius, Vėluvos valsčius. | |||
| 1825 | ||||
| 1837 | ||||
| 1861 | ||||
| 1890 | 51 867 | |||
| 1900 | 1 064,61 | 53 063 | ||
| 1910 | 1 064,99 | 52 464 | ||
| 1925 | 1 064,99 | 61 448 | ||
| 1933 | 1 064,99 | 65 002 | ||
- Reikalingi šaltiniai
- Abejotini faktai
- Žuvininkų apskritis
