Žemės reforma (taip pat vadinama agrarine reforma) – žemės nuosavybės įstatymų, taisyklių ar papročių keitimas. Žemės reforma yra agrikultūrinės žemės perdalinimas, kurią dažniausiai inicijuoja arba skatina vyriausybė. Šia prasme žemės reforma yra turto perdalinimas. Žemės reforma dažniausiai apima nuosavybės perleidimą iš turtingųjų, kurie valdo didžiulius žemės plotus, plantacijas, ūkius, mažiau turtingiems ir vargšams, kurie dirba žemę. Toks nuosavybės perdavimas gali būti kompensuojamas arba nekompensuojamas; kompensacija gali skirtis nuo simbolinių sumų iki pilnos žemės vertės.
Žemės reformos gali būti ir žemės nacionalizacija, o tai reikštų žemės perdavimo iš atskirų savininkų – netgi valstiečių nuosavybės – vyriausybės kolūkiams. Istoriškai buvo atvejų, kai valstybinė arba bažnytinė žemė buvo išdalinta valstiečių ūkiams. Bendras žemės reformų bruožas yra esamų žemės panaudojimo reguliacijų ir įstatymų pakeitimas arba panaikinimas. Taigi, nors žemės reforma gali būti radikali, pvz., didelio žemės ploto perdavimas iš vienos grupės į kitą, žemės reforma taip pat gali būti mažiau dramatiška, pvz., įstatymų ir reguliacijų pakeitimai skirti gerinti žemės administravimą.
Vis dėlto, bet koks pakeitimas ar reformos šalies žemės nuosavybės įstatymuose yra labai intensyvus politinis procesas, kuris keičia santykius tarp bendruomenių, taip pat tarp bendruomenių ir valstybės. Taigi net ir nedidelio masto žemės reformos ir teisiniai pakeitimai gali sukelti daug diskusijų ar konfliktų.