Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma
  • Vikipedija
  • Muzika

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių s

Širvintos

  • Pagrindinis puslapis
  • Širvintos

Širvintos – miestas Lietuvos rytuose, Vilniaus apskrityje, už 50 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Širvintų rajono savivaldybės, Širvintų miesto ir apylinkių seniūnijų centras.

Širvintos
            
Miesto centras
Širvintos
Širvintos
55°03′07″š. pl. 24°57′04″r. ilg. / 55.052°š. pl. 24.951°r. ilg. / 55.052; 24.951 (Širvintos)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
ValstybėLietuvos vėliava Lietuva
ApskritisVilniaus apskritis Vilniaus apskritis
SavivaldybėŠirvintų rajono savivaldybė Širvintų rajono savivaldybė
Gyventojų (2025)5 530
Plotas4,02 km²
Tankumas (2025)1 376 žm./km²
Pašto kodasLT-19001
VikitekaŠirvintos
Vietovardžio kirčiavimas
(3akirčiuotė)
Vardininkas:Šìrvintos
Kilmininkas:Širvintų̃
Naudininkas:Širvintóms
Galininkas:Šìrvintas
Įnagininkas:Širvintomìs
Vietininkas:Širvintosè

lenk. Szyrwinty, rus. Ширвинты

Stovi Širvintų šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1860 m.), Lietuvos nepriklausomybės paminklas, paminklas rašytojui ir diplomatui Ignui Šeiniui „Regiu Lietuvą“ (skulptorius Henrikas Orakauskas). Širvintose veikia naujas, modernus baseinas, universali sporto salė, Širvintų futbolo stadionas, Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka, kultūros centras, pradinė mokykla, „Atžalyno“ progimnazija, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija, rajono ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, savivaldybė, paštas, socialinių paslaugų centras, parapijos globos namai. Pramonės įmonės įsikūrusios šiauriniame pakraštyje.

Igno Šeiniaus gatvė
Kryžius bažnyčios šventoriuje "Prisikeliantiems".
Šiaurinė miesto dalis. Kalnalaukio gatvė

Turinys

Etimologija

1927 m. pašto antspaudas su pavadinimu „Širvintai“

Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo pro jį pratekančios upės – Širvintos. Pati Širvinta kildinama nuo pilką spalvą nurodančio būdvardžio širvas – veikiausiai ši spalva buvo būdinga Širvintos upei. XX a. tarpukariu miestelis buvo žinomas kaip Širvintai.

Liaudies etimologija vardą taip pat sieja su žodžiu širvis, kuriuo dėl kailio spalvos vadina briedį. Tai atsispindi ir miesto herbe.

Geografija

Pro miestą teka Širvintos upė, mieste ji yra patvenkta ir sudaro Širvintų tvenkinį. Pats miestas išsidėstęs į rytus nuo  A2  Vilnius–Panevėžys  automagistralės, prie senojo  116  Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos  kelio. Į šiaurės vakarus nuo miesto įsikūręs Širvintų kaimas.

1981 m. gegužės 29 d. Širvintose praūžė stipriausias iki tol Lietuvoje registruotas viesulas. Vėjo greitis siekė 70 m/s.

Istorija

Gyvenvietė žinoma nuo XIV a. pabaigos. 1475 m. pastatyta pirmoji Širvintų bažnyčia, 1559–1560 m. minimas miestelis. XIX a. buvo miestelis ir palivarkas Vilniaus apskrities Širvintų valsčiuje.

1919 m. vasarą miestelį okupavo lenkų armija. 1920 m. lapkričio 19 d. sumušta lenkų kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, ir lenkų proveržis Lietuvon buvo sustabdytas. Tautų Sąjunga privertė pasirašyti paliaubas, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, nors po 3 metų vis dėlto atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos artumas slopino miestelio augimą. 1927 m. rugpjūčio 15 d. atidengtas Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Pokario metais apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos, "B" partizanų rinktinės partizanai.

1950 m. Širvintos tapo rajono centru, 1951 m. gavo miesto teises. Tarybiniais laikais veikė sėklų ruošimo fabrikas, „Lelija“ siuvimo gamybinio susivienijimo fabrikas, pastatyti kultūros namai. Miesto laukuose 1973 m. pradėtas statyti „Širvintos“ kolūkio gyvulininkystės kompleksas (pirmasis toks Lietuvoje, nors vėliau paaiškėjo, kad statyti tokius didelius kompleksus neapsimoka). 1981 m. miesto aikštėje pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulptorius V. Ketvirtis), vaizduojanti grakščią merginą, tarsi kylančią iš upės juostos.

1997 m. patvirtintas dabartinis Širvintų herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Širvintų valsčiaus centras Vilniaus apskritis
1915–1919 m. Širvintų apskrities centras
1919–1948 m. Ukmergės apskritis
1948–1950 m. Širvintų apskrities centras
1950–1951 m. Širvintų apylinkės centras Širvintų rajono centras Vilniaus sritis
1951–1953 m. rajoninio pavaldumo miestas,
Širvintų apylinkės centras
1953–1962 m.
1962–1965 m. Ukmergės rajonas
1965–1995 m. Širvintų rajono centras
1995–2017 m. Širvintų seniūnijos centras Širvintų rajono savivaldybės centras Vilniaus apskritis
2017– Širvintų seniūnijos centras,
Širvintų miesto seniūnija
Savivaldybės pastatas 2009 m.

Miestai partneriai

Miestai, su kuriais Širvintos yra užmezgusios partnerystės ryšius:

  • Ukraina Charkovo rajonas, Ukraina
  • Lenkija Rakonevicės, Lenkija

Švietimo ir ugdymo įstaigos

  • L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija
  • „Atžalyno“ progimnazija
  • Širvintų pradinė mokykla
  • Širvintų rajono savivaldybės Igno Šeiniaus viešoji biblioteka

Sportas

  • FK Širvinta Širvintos (futbolas)
  • Širvintų INTA (žolės riedulys)
  • Širvintų sporto klubas „Briedis“ (krepšinis, futbolas, tinklinis)
  • Širvintų miesto stadionas, kurio talpa vienas tūkstantis žiūrovų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2021 m.
1795 m. 1833 m. 1885 m.* 1903 m.* 1923 m.sur. 1970 m.sur. 1976 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur.
64 470 778 1 676 21 1 893 4 900 5 146 7 442
2001 m.sur. 2011 m.sur. 2021 m.sur. - - - - - -
7 273 6 415 5 827 - - - - - -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 6 415 žmonės:

  • Lietuviai – 91,97% (5900);
  • Lenkai – 4,44% (285);
  • Rusai – 1,91% (123);
  • Baltarusiai – 0,45% (29);
  • Ukrainiečiai – 0,34% (22);
  • Kiti – 0,87% (56).

2001 m. gyveno 7 273 žmonės:

  • Lietuviai – 92,29% (6 712);
  • Lenkai – 4,23% (308);
  • Rusai – 1,86% (135);
  • Baltarusiai – 0,51% (37);
  • Ukrainiečiai – 0,38% (28);
  • Kiti – 0,73% (53).

Žymūs žmonės

  • Leon Chasanowich (1882–1925), žurnalistas, sionistas.
  • Maria Borzobohata-Woźnicka (1894–1943), dailininkė.
  • Danutė Mikšytė (1931–2025), radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė.
  • Jonas Kronkaitis (g. 1935 m.), karininkas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
  • Gražina Marija Martinaitienė (1936–2022), dailės istorikė, kultūrologė.
  • Antanas Leonas Lipeika (1946–2021), informatikas, inžinierius.
  • Tadas Vidmantas (g. 1985 m.), Lietuvos režisierius, reklamų kūrėjas, scenaristas.
  • Monika Pundziūtė (Moniqué) (g. 1997 m.), Lietuvos dainininkė, aktorė, televizinio muzikos talentų konkurso „X Faktorius“ 3-iojo sezono nugalėtoja (2015–2016 m.).
  • Martynas Staškus (g. 1969m.)- Lietuvos choro, orkestro ir operos dirigentas, pedagogas.
←Kitas įrašasAnkstesnis įrašas→
Labiausiai skaitoma - Vikipedija
  • Kovas 27, 2026

    Artūras Gudaitis

  • Balandis 04, 2026

    Konstitucinė monarchija

  • Kovas 24, 2026

    Karaliaus Mindaugo taurė

  • Kovas 23, 2026

    Chloras

  • Kovas 24, 2026

    Radiocentro muzikiniai apdovanojimai

Studija

  • Vikipedija
  • Muzika

Naujienlaiškio prenumerata

Susisiekti
Susisiekite su mumis
© 2025 www.wikimap.lt-lt.nina.az - Visos teisės saugomos.
Autorių teisės: Dadash Mammadov
Viršus