Šilutės apskritis (vok. Landkreis Heydekrug) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1923–1939 m. Lietuvos, 1939–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Šilokarčiama.
| Šilutės apskritis Landkreis Heydekrug | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Administracinis centras | Šilutė | |||
| Valsčiai | 19 (1905), 15 (1920), 7 (1947) | |||
| 1818-1920 |  Gumbinės apygarda | |||
| 1920-1923 |  Klaipėdos kraštas | |||
| 1923-1939 |  Lietuva | |||
| 1939-1944 |  Gumbinės apygarda | |||
| 1944-1950 | Lietuvos TSR | |||
| Gyventojų | 22 948 (1825), 43 309 (1910), 38 576 (1938) | |||
| Plotas | 843 km² (1825), 1 345 km² (1949) | |||
Geografija
Apskritis apėmė Mažosios Lietuvos šiaurinę dalį Nemuno žemupio dešiniajam krante, į pietryčius nuo Klaipėdos. Ribojosi su Kuršių mariomis, Klaipėdos, Tauragės, Pagėgių apskritimis. Apskrityje buvo Šilokarčiamos miestas, 17 valsčių, 9 miesteliai, 6 valstybiniai dvarai ir 126 kaimai, iš kurių 32, buvę kairiajame Nemuno krante, 1918–1939 m. buvo likę Rytų Prūsijoje. Apskrityje buvo 5 evangelikų liuteronų parapijos: Kintai, Paleičiai, Rusnė, Šakūnai ir Verdainė. 1931 m. apskrities plotas buvo 815 km², buvo 37 661 gyventojas (17 732 vyrai ir 19 929 moterys).
Visa apskritis išsidėsčiusi žemoje lygumoje, beveik nėra ežerų, miškų. 1937 m. buvo tik 3873 ha valstybinių ir 1649 ha privačių miškų – 6 % teritorijos.
Istorija
Apskritis įkurta Prūsijos karalystėje 1818 metais, 1871 m. atiteko Vokietijos imperijai. Po Versalio taikos 1923 m. lietuviams užėmus Klaipėdos kraštą, apskritis atiteko Lietuvai, 1939 m. Vokietija ją vėl okupavo. 1944 m. rudenį apskritį okupavus TSRS apskritis buvo prijungta prie Lietuvos TSR.
1920 m. Šilutės apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, jai perduotas Andriulių valsčius iš Lankos apskrities, tuo tarpu Karklės, Skirvytės, Špukų, Šakūnų ir Ventainės valsčiai palikti Vokietijai. 1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939–1944 m. vokiečių okupuota ir įjungta į Rytų Prūsijos provincijos Gumbinės apygardą. 1939 m. spalio 1 d. prie Šilutės apskrities prijungta dalis panaikintos Pagėgių apskrities (Akmeniškiai, Stremeniai, Antšyšiai, Aužkykiai, Berštininkai, Katyčiai, Galzdonai, Domaičiai, Kažemėkai, Kavoliai, Usėnai, Stubriai, Mediškiemiai, Meišlaukiai, Pageldyniai, Pakamoniai, Reizgiai, Pėteraičiai, Plaškiai, Pleinė, Rukai, Šlauniai, Skersviečiai, Rėžiai, Stoniškiai, Žemaitkiemis, Užpelkiai, Versmininkai).
1947 m. balandį buvo 18 valsčių (prijungti Švėkšnos, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio valsčiai iš Tauragės apskrities). 1947 m. lapkritį panaikinus Andriulių, Aukštumalės, Kulėšų, Paleičių, Pašyšių, Ramučių, Sakūčių, Sausgalvių, Skirvytės, Traksėdžių, Žemaitkiemio valsčius, liko 7 valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. pertvarkyta į Šilutės rajoną (42 apylinkės), dalis perduota Priekulės rajonui (14 apylinkių).
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1825 m. | 843 | 22 948 | ||
| 1861 m. | 36 528 | |||
| 1890 m. | 42 143 | |||
| 1900 m. | 42 825 | |||
| 1905 m. | 19 valsčių: Gaidelių valsčius, Karklės valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytės valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnų valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Špukų valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Ventainės valsčius, Vėžių valsčius | |||
| 1910 m. | 43 309 | |||
| 1920 m. | 15 valsčių: Andriulių valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynių valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vėžių valsčius | |||
| 1924 m. | 643 | 36 099 | ||
| 1925-06-16 (išsamiau) | 36 403 | 17 valsčių: Andrulių valsčius, Aukštumalo Pelkės valsčius, Gaidelių valsčius, Kintų valsčius, Kiškių valsčius, Lapynės valsčius, Pašyšių valsčius, Rusnės valsčius, Saugų valsčius, Skirvytėlės valsčius, Šakūnėlių valsčius, Šilutės valsčius, Šyšos valsčius, Traksėdžių valsčius, Užlėknių valsčius, Vyžių valsčius, Žalgirių valsčius | 147 gyvenvietės | |
| 1925 m. | 36 404 | |||
| 1931 m. | 815 | 37 661 | ||
| 1938 m. | 38 576 | |||
| 1945 m. | 15 valsčių | |||
| 1947 m. | 7 valsčiai: Juknaičių valsčius, Kintų valsčius, Saugų valsčius, Šilutės valsčius, Švėkšnos valsčius, Vainuto valsčius, Žemaičių Naumiesčio valsčius |
| ||
| 1949-01-01 (suskirstymas) | 1325 | 7 valsčiai (56 apylinkės) |
| |
| 1950-01-19 | 56 apylinkės | |||
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai |
|---|---|---|---|
| 1890 | 42 143 | 40 069 | 1 549 |
| 1900 | 42 825 | 40 510 | 1 762 |
| 1910 | 43 309 | 40 998 | 1 706 |
| 1925 | 36 403 | 56 463 | |
Lietuviai
1890 m. rinkimų komisijos duomenimis, visoje apskrityje iš 42 143 gyventojų lietuviais užsirašė 14 000, apie 33,2 % žmonių, nors 1905 m. gimtąją lietuvių kalbą vartojo 59,2 % gyventojų.