| Rangifer tarandus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Šiaurinis elnias (Rangifer tarandus) Laplandijoje. | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Rangifer tarandus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Šiaurinio elnio paplitimas (žalia – karibu, raudona – šiaurės elnias). |
Šiaurinis elnias (Rangifer tarandus) – elninių (Cervidae) šeimos porakanopis žinduolis. Vienintelė elnių rūšis, kur ragus turi ir patinai, ir patelės.
Paplitimas
Gyvena grupėmis Eurazijos, Šiaurės Amerikos tundroje, lygumų ir kalnų taigoje. Šiaurės Amerikoje gyvenantis šiaurinio elnio porūšis vadinamas karibu vardu. Čia esančių bandų dydis siekia ir iki 500 000 individų. Tundroje gyvenantys elniai migruoja į miškatundrę ir šiaurinius miškus žiemos pradžioje, o pavasarį nueidami 300–500 km grįžta atgal.
Apibūdinimas
Patinų kūno ilgis iki 220 cm. Aukštis ties mentėmis iki 110–140 cm, masė 100–220 kg.Patelės mažesnės. Šiaurinis elnias apaugęs ilgais tankiais plaukais. Vasarą pilkai rusvas, žiemą beveik baltas. Ant kojų kailis tamsesnis. Galva nedidelė, ausys trumpos. Ragai masyvūs, su akine atšaka vienoje pusėje. Patinų ragai didesni negu patelių. Kojų viduriniai pirštai platūs, plokšti, šoniniai ilgi, todėl lengvai gali vaikščioti po gilų sniegą.
Gyvena bandomis. Minta kerpėmis, samanomis, medžių pumpurais, lapais, uogomis, grybais, nors laikomas žolėdžiu, bet retkarčiais minta lemingais. Žiemą migruoja į pietus, kur ieško miškų prieglobsčio. Kasdien nueina 15–65 km. Poligamas. Veda 1, rečiau 2 jauniklius. Nėštumas 210–240 d. Jauniklius veda gegužės – birželio mėn. Subręsta antraisiais gyvenimo metais. Patelės ir jaunikliai gyvena bandomis, patinai dažniau pavieniui.
- Masinė karibų migracija Aliaskoje.
- Karibai plaukia per upę.
- Miškiniai karibai – nykstantys.
- Elnias Svalbarde.
Kultūrinė reikšmė
Europoje ir Sibire prijaukintas prieš daugiau nei 3000 metų. Antropologai teigia, kad šiaurinis elnias gali būti pats svarbiausias medžiojamas gyvūnas žmonijos istorijoje.[reikalingas šaltinis] Tiek Šiaurės Amerikos, tiek Eurazijos gyventojams ši rūšis buvo labai svarbi išgyvenimo atžvilgiu, ypač medžiotojams ir rankiotojams gyvenusiems taigoje bei tundroje. Manoma, jog jų medžioklė prasidėjo vidurinio ir vėlyvojo akmens amžiaus laikotarpyje.
Speigratyje gyvenantys inuitai iki šių dienų išlaikę karibų medžiojimo tradicijas. Pastarieji nepasiduoda prijaukinimui, o Sibiro tautos (nencai, chantai, dolganai, čiukčiai, koriakai, evenkai, evenai) ir Laplandijos samiai verčiasi elnininkyste.
Mėsa valgoma, iš odos siuvami drabužiai. Iš laukinių šiaurinių elnių kilo naminiai ir taip atsirado naujas verslas – elnininkystė.
- Samių prijaukinta elnių banda Švedijoje.
- Sibiro tautų pakinkyti elniai Rusijoje.
- Sibiro tautų pakinkyti elniai XIX a.
- Elnės melžimas XIX a.
- Reikalingi šaltiniai
- Elniniai