Šaravų ąžuolas

Šaravų ąžuolas
	; Šaravų ąžuolas
Vieta	Šaravų miškas, Kėdainių rajonas
Rūšis	paprastasis ąžuolas
Aukštis	28 m

55°10′31″š. pl. 23°41′52″r. ilg. / 55.175278°š. pl. 23.697778°r. ilg. / 55.175278; 23.697778

Šaravų ąžuolas – buvęs botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 m. ąžuolas paskelbtas saugomu. Augo Kėdainių rajone, Kėdainių miškų urėdijos, Skaistgirių girininkijos, Šaravų miško 43 kvartale. Skersmuo 2 m, aukštis 28 m. Tai labai įspūdingas ąžuolas, turėjęs dvi viršūnes. 1981 m. vieną iš jų nulaužė audra. 2010 m. ąžuolas nudžiūvo, o 2021 m. kamienas neatlaikė vėjo ir išvirto.

Ant ąžuolo buvusi pakabinta sena medinė koplytėlė, šalia įrengta pavėsinė, netoliese, miško aikštelėje, įrengtas nedidelis kryžių kalnelis, sutvarkyta aplinka. Šaravų ąžuolo kamieną galima pamatyti važiuojant automagistrale Vilnius–Kaunas–Klaipėda, apie 10 km už Babtų, prieš kavinę „Link vakarų“ pasukus į dešinę. Yra pastatytos nukreipiančios rodyklės.

2012 m. Šaravų ąžuolo klonuotas sodinukas pasodintas Kaune VDU botanikos sodo Birutės Galdikas ąžuolų giraitėje.

Istorija

Prie Šaravų ąžuolo 1863 m. rinkosi sukilėlių būriai. Čia vyko kautynės. Žuvę sukilėliai palaidoti Šaravų kapinėse. Pasakojama, kad ant ąžuolo buvo pakarti keturi kunigai, 1863 m. sukilimo dalyviai. Šv. Mišios prie Šaravų ąžuolo, 1863 m. sukilimo aukoms atminti, aukojamos kiekvienais metais rugsėjo mėnesio pirmą šeštadienį.

Šaravų miško 1863-1864 m. sukilėlių stovyklos ir kautynių vieta saugoma valstybės.

Kryžių kalnelis 1863 m. sukilėliams atminti
Nykstantis kryžių kalnelis (2021 m.)
Šaravų ąžuolas
Šaravų ąžuolo koplytėlė
Lietuvos Respublikos kareiviai aplink Šaravų ąžuolo, apie 1925 m.
Nuvirtęs ąžuolas nuo kelmo pusės
Nuvirtęs ąžuolas nuo viršūnės pusės