Černiachovo kultūra (rus. Черняховская культура) – romėniškojo laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta pagal V. Chvoikos 1900–1901 m. tyrinėtą kapinyną prie Černiachovo kaimo (Kijevo sritis).
| Černiachovo kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
| Dab. valstybės | pietų Ukraina, Moldavija, rytų Rumunija | |||||
| Ist. regionas | Sarmatija, rytų Dakija | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | gotai | |||||
| Valstybingumas | Gotų karalystė | |||||
 | ||||||
Kultūra tradiciškai yra siejama su senovės gotais, kurie migravo iš šiaurės Europos ir dalinai išstūmė ar asimiliavo vietinius gyventojus. Sunyko per hunų antpuolius. Paliko nemažai baltiškų reliktų, kurie aptinkami net Kryme greta IV a. gotų kapų.
Arealas
Černiachovo kultūra III a. – V a. buvo paplitusi dab. Ukrainos, Moldavijos, Rumunijos teritorijose ir Lenkijos pietryčiuose. Didžiausios ekspansijos laikais ji apėmė dakų, sarmatų, vėlyvųjų skitų bei antų genčių iki tol gyvenamas teritorijas. Šis arealas tapatinamas su Jordano aprašoma Gotų karalyste.
Kultūra
Černiachovo kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno antžeminiuose pastatuose ir pusiau žeminėse. Vertėsi ariamąja žemdirbyste, gyvulininkyste ir amatais (geležies lydymu, kalvyste, žalvario liejimu, puodininkyste). Buvo paplitusi įvairių formų žiesta keramika. Prekiavo su Juodosios jūros pakrančių graikų miestais ir Romos provincijomis. Vidaus rinkoje naudojo Romos monetas – rasta daugiau, kaip 1000 monetų lobių. Mirusiuosius laidojo sudegintus ir nedegintus kapinynuose, įkapės – keramika, stiklinės taurės, segės, kaulinės šukos.