Apeninų kultūra

Apeninų kultūra – bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta nuo Apeninų kalnuose randamų gyvenviečių.

Apeninų kultūra plito Vidurio ir Pietų Italijoje. Ji pradėjo formuotis eneolito laikotarpyje ir truko iki Vilanovos kultūros (protovillanovos) atsiradimo. Skiriami įvairūs laikotarpiai, dažniausiai ankstyvasis, vidurinysis ir vėlyvasis.

Apeninų kultūros gyvenvietės įrengtos aukštumose (kalnuose) ir žemumose, kartais – kalnų olose. Pastatai apskriti, dalis jų su prieangiu, 2-2,5 m skersmens, arba stačiakampiai, mažiausi apie 4 x 7 m, didžiausi – 4 x 42 m. Aptikta stulpinės konstrukcijos arba akmeninių sienų pastatų; kai kurie įgilinti.

Gyventojai vertėsi gyvulininkyste ir žemdirbyste, iš dalies medžiokle ir žvejyba, maisto rinkimu, spalvotųjų metalų rūdų gavyba bei lydymu, prekyba ir mainais, amatais – audimu, medžio apdirbimu, darė ratus ir vežimus. Mirusiuosius laidojo nedegintus kapinynuose arba uolose iškaltose kamerose. Apeninų kultūra išsiskiria puošnia įvairių formų keramika – lipdyta lygintu paviršiumi, tamsios spalvos, dažniausiai ornamentuota. Dauguma indų – su savitos formos ąsa. Aptikta uolų piešinių.