Pagalba
Nemokama atsisiuntimo ir informacijos platforma

[[Plungės apskritis]] (1947–1950)"},"lat":{"wt":"55.91"},"long":{"wt":"21.84"}},"i":0}}]}'>55°55′š. pl. 21°50′r. ilg. / 55.91°š. pl. 21.84°r. ilg. / 55.91; 21.8

Plungės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°55′š. pl. 21°50′r. ilg. / 55.91°š. pl. 21.84°r. ilg. / 55.91; 21.84

Plungės valsčius
Laikotarpis: 1658 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Plungė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernijaTelšių apskritis (1862–1915)
Lietuva Lietuva
Telšių apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasTelšių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRTelšių apskritis (1944–1947)
Plungės apskritis (1947–1950)

Plungės valsčius (rus. Плунгянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Plungė.

Istorija

Valsčius minimas nuo 1658 m. Carmečiu minimas 1862 m., priklausė Kauno gubernijai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Plungės rajonui (11 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1877 m.13 135715 kiemų 5 seniūnijos46
1923 m.
(išsamiau)		3148973178165 gyvenvietės
1932 m.287945811 seniūnijų
1949-01-01
(išsamiau)		31511 apylinkių

Vadovai

  • Pranas Kuzavas, 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.Apylinkė, 1949 m.
AlksnėnaiAlksnėnų seniūnijaAlksnėnų apylinkė
DidvyčiaiDidvyčių-Jazdaičių seniūnijaDidvyčių apylinkė
GandingaGondingos seniūnijaGandingos apylinkė
KantaučiaiKontaučių seniūnijaKantaučių apylinkė
MišėnaiMišėnų seniūnijaMišėnų apylinkė
NausodisNausodžio seniūnijaNausodžio apylinkė
StalgėnaiStalgėnų seniūnijaStalgėnų apylinkė
StaneliaiStanelių seniūnijaStanelių apylinkė
TruikiaiTruikių seniūnijaTruikių apylinkė
UžlieknisUžlieknių seniūnijaUžlieknio apylinkė
ŽlibinaiŽlibinų seniūnijaŽlibinų apylinkė
Iš viso:11 seniūnijų11 apylinkių

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:

  • Alksnėnų k.
  • Berenių (Gembučių) k.
  • Bukontės dv.
  • Buožių k.
  • Burbaičių k.
  • Dilpšių k.
  • Erubaičių k.
  • Gaižupių k.
  • Gečaičių k.
  • Gondingos (Goldingos) k.
  • Jazdaičių dv.
  • Jodėnų k.
  • Jovaisiškės k.
  • Juodeikių I k.
  • Juodeikių II k.
  • Kalniškių k.
  • Kapsūdžių k.
  • Kaspariškės k.
  • Kaušienų k.
  • Kepurėnų k.
  • Kiekštų k.
  • Kontaučių k.
  • Kozonų k.
  • Kupsčių k.
  • Lekemės k.
  • Lieplaukalės k.
  • Lonkoslaukio k.
  • Luknienų k.
  • Macenių k.
  • Mardosų k.
  • Merkelių k.
  • Milašaičių k.
  • Mišienų k.
  • Narvaišių k.
  • Nausodžio k.
  • Noriškių k.
  • Nugarių k.
  • Olgapolio dv.
  • Pakerų k.
  • Pakirkšnojo k.
  • Palusčių k.
  • Paušnių k.
  • Plungės mst.
  • Prūsalių k.
  • Pučkarių k.
  • Purvaičių k.
  • Ruolaičių k.
  • Sausdravienių k.
  • Siurblių k.
  • Stalgėnų (Stalgalių) k.
  • Stalgų k.
  • Stanelių k.
  • Stonaičių dv.
  • Šarkių k.
  • Šlepečių k.
  • Tarvainių k.
  • Truikių k.
  • Užlieknio k.
  • Užupių k.
  • Vainaičių (Skruzdynių, Šilosod
  • Varkalių (Ausinskių) k.
  • Varkalių k.
  • Videikių I k.
  • Videikių II k.
  • Vieštavėnų k.
  • Žlibinų (Reivėnų) k.
  • Žvirblaičių k.
  • Žvirzdalių k.

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 8973 žmonės:

  • Lietuviai - 98,57% (8845);
  • Rusai 0,79% (71);
  • Žydai - 0,51% (46);
  • Kiti - 0,12% (11).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1796JovaišiškėJuozas Čiulda, kunigas, kalbininkas1861
1908KaušėnaiZenonas Ivinskis, Lietuvos istorikas1971
1909GečaičiaiPaulius Augius-Augustinavičius, grafikas1960
1927MaceniaiVytautas Astrauskas, gydytojas2004
1933GrigaičiaiIgnas Budrys, dailininkas1999
1936VarkaliaiJuozas Domarkas, dirigentas
1938NorvaišiaiKazys Daukša, gydytojas
1939MerkeliaiStasys Domarkas, dirigentas
1940MardosaiAlfredas Guščius, rašytojas, poetas2023
1943MerkeliaiEligijus Domarkas, režisierius
1949ŠlepečiaiDomas Kaunas, knygotyrininkas ir edukologas
Viršus