Šančių lobis

Šančių lobis – Kauno savivaldybės teritorijoje, Šančiuose 1933 m. rastas vėlyvųjų viduramžių monetų lobis.

Lobį 1933 m. kovo 24 d. Šančiuose, Nemuno pakrantėje, ties kariniais sandėliais, žvejodami rado Jonas Giedraitis ir Jonas Vilkevičius. Pirmąsias lobio monetas į Kauno miesto muziejų atnešė Jono Giedraičio giminaitis Vladas Strašinskas. Muziejaus direktoriaus prof. Eduardo Volterio pastangomis 1933 m. iš skirtingų asmenų buvo supirkta jau parduoto lobio didžioji dalis. 1936 m. panaikinus Kauno miesto muziejų jo sukaupti eksponatai perduoti įkurtam Vytauto Didžiojo kultūros muziejui, čia pateko ir Šančių lobis.

1938 m. Šančių lobyje buvo 85 lietuviškos „Pečatj“ tipo monetos, 2 moldaviškos monetos, vienas sveikas ir 4 pusės sidabrinių lydinių bei dvi sidabrinės apyrankės. Įvertinus Šančių lobio prarastųjų monetų metrologinius duomenis ir atmetus falsifikatus, nustatyta, kad lengviausios monetos masė 0,892 g (Ag-9206), sunkiausios – 1,448 g (Ag-9170), jų vidutinė masė 1,16 g, vidutinis skersmuo 17,1 mm.

Lobio pagrindą sudarančios sunkiosios lietuviškos monetos yra ankstyviausios lietuviškos monetos, kaltos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377 m.) valdymo pabaigoje. Tikėtina, jog Šančių lobis užkastas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos pirmojo valdymo (1377–1381 m.) metu.

Lobį saugo Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.