| Šventosios–Darbėnų geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys |  Lietuva |
| Miestai | Darbėnai – Šventoji |
| Pagrindinė informacija | |
| Operatorius | Lietuvos geležinkeliai |
| Statybų pradžia | 1939 m. |
| Atidarymas | 1940 m. |
| Uždarymas | ~1945 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 12,5 km |
| Vėžė | 1520 mm vėžė |
Šventosios–Darbėnų geležinkelis – Bajorų–Priekulės geležinkelio atšaka, jungusi Šventosios uostą ir Darbėnus. 1939 m. planuotas kaip 11,5 km ilgio, 1940 m. nurodytas jau 12,5 km. Traukinių eismas pradėtas 1940 m.
Istorija
1925 m. minimas Darbėnų–Šventosios upės siaurasis geležinkelis, kurio ilgis siekė 28,6 km.
Po 1939 m. Vokietijos ultimatumo Klaipėdos kraštas atiteko Nacistinei Vokietijai, Klaipėda atsidūrė Vokietijoje, todėl Šventosios ir jos uosto reikšmė Lietuvai išaugo. 1939 m. vasarą geležinkelio statybai organizuota darbo talka. Statybos metu buvo suplanuota iškirsti 20,6 ha miško, iškasti 67000 m³ žemių ir 10000 m³ durpių, įrengti du tiltai per Šventosios upę (tarp jų – Kalgraužių tiltas). Sudaryta 2,2 mln. litų statybų sąmata. Darbus padėjo atlikti ir kariai.
1940 m. užėję sovietai darbus pratęsė, tais metais prasidėjo ir pirmieji traukinių reisai (tikriausiai liepos mėnesį). Projektuota papildomai Darbėnus sujungti su Kartena, bet šio plano buvo atsisakyta.
Po Antrojo pasaulinio karo atgavus Klaipėdą, Šventosios uosto plėtra tapo neperspektyvi, geležinkelis buvo uždarytas. Apie 1958–1959 m. dėl bėgių ir pabėgių trūkumo kitų geležinkelių statybose ši linija galutinai nuardyta, medžiagos išvežtos į kitus objektus.
- Lietuvos geležinkeliai