Veiviržėnų kapinės

Veiviržėnų kapinės
Veiviržėnų kapinės su kapinių koplyčia
Veiviržėnų kapinės
Koordinatės	55°35′49″š. pl. 21°48′36″r. ilg. / 55.596833°š. pl. 21.810025°r. ilg. / 55.596833; 21.810025
Vieta	Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija	Veiviržėnų seniūnija
Plotas	6,38 ha
Naudotas	nuo XIX a. vid.

Veiviržėnų miestelio kapinės – veikiančios civilinės kapinės Klaipėdos rajone, Veiviržėnuose, Taikos gatvėje, 0,5 km į pietus nuo miestelio centro, prie kelio  4263  Švėkšna–Daukšaičiai–Veiviržėnai . Pirmosios kapinės užima 2,15 ha, antrosios kapinės – 4,23 ha plotą.

Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos kapinės buvo iškeltos už miestelio, kai caro valdžia uždraudė laidoti Šv. Jurgio senosiose kapinėse miestelyje. Jose iki XIX a. vidurio stovėjo kapinių koplyčia, apie 1866 m. perkelta į naujai atidarytas kapines už miestelio.

Kapinės Kultūros vertybių registre neregistruotos, tačiau yra atskirų registrinių objektų: kapinių koplyčios ir vartų kompleksas,Lietuvos partizanų palaikų perlaidojimo kapavietė rytų pusėje,knygnešio Juozapo Jonušio kapas vidurinėje kapinių dalyje, į pietvakarius nuo koplyčios.

Kapinėse palaidoti ne tik partizanai, bet ir keletas kunigų, iš kurių Adomas Razmus – Antano Smetonos klasės draugas Palangoje, 1939 m. pastatęs Veiviržėnų kleboniją, o Ignacijus Butkevičius greičiausiai krikštijo Nepriklausomybės Akto signatarą Jurgį Šaulį. Prie koplyčios palaidotas 1886 m. per šv. Mišias miręs Veiviržėnų klebonas Fortūnatas Bilevičius.

Kapinių pietvakariuose yra stačiatikių senosios kapinės, atskirtos lauko riedulių tvora; pietų pusėje, už automobilių stovėjimo aikštelės, – evangelikų liuteronų senosios kapinės. Prie vartų pietrytinėje pusėje stūkso mitologinis Eidukų akmuo.

• Juozapas Jonušys (~1874–1947), knygnešys
• Pranas Lapė (1921–2010), tapytojas, grafikas