Videniškių vienuolynas

Videniškių atgailos kanauninkų vienuolynas – buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas Videniškiuose (Molėtų rajonas), veikęs 1618–1832 m. Restauruotame vienuolyne dabar įkurtas Videniškių vienuolyno muziejus (Šilelio g. 6a). Tai mūrinė, dviaukštė regulinių atgailos kanauninkų vienuolyno vyresniųjų (infulatų) rezidencija, pastatyta 1754 m. Vienuolyne yra restauruotos senovinės freskos.

1617 m. Martynas Marcelijus Giedraitis fundavo reguliariųjų atgailos kanauninkų (liaudyje vadintų baltaisiais augustinais) vienuolyną Videniškiuose, kuris tapo šio ordino centru Lietuvoje. 1618 m. pastatai perduoti Ipolitui Žepnickiui, ordino provincijolui ir bažnyčios klebonui, nors statybos darbai dar vyko iki 1620 m. Pirmasis vienuolyno pastatas buvo nedidelis, medinis, jame galėjo gyventi 12 vienuolių. Vienuoliams atiduota Videniškių bažnyčia. Vienuolyno bažnyčia sumanyta ir kaip šeimyninis mauzoliejus, taip pat liudijo gilią fundatorių giminės dvasinio gyvenimo tradiciją (1544 m. palaimintuoju paskelbtas atgailos kanauninkas Mykolas Giedraitis, kurio kultą giminės nariai uoliai skatino). 1631 m. prie naujosios bažnyčios dešiniojo šono pristatyta kvadratinė koplyčia su erdviu rūsiu, kuriame laidoti Giedraičių šeimos nariai.

XVIII a. 2-ojoje pusėje miestelyje prie vienuolyno veikė parapinė mokykla, 1777 m. joje mokėsi 5 bajorų ir 15 miestelėnų ir valstiečių vaikų. Prie vienuolyno buvo noviciatas (naujokynas). Videniškiuose dažniausiai gyveno pats ordino generolas, vienuolyne XVIII a. dirbo religinių raštų rengėjas Mykolas Olševskis.

Vienuolynas veikė iki 1783 m., kai Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis, gavęs popiežiaus Pijaus VI bulę, užėmė vienuolyną ir jam priklausančias valdas. Tuo metu apnaikinti ir vienuolyno pastatai. 1790 m. bylą dėl vienuolyno iš dalies laimėjo vienuoliai, kurie priteistomis lėšomis suremontavo gyvenamuosius pastatus, o 1801 m. atnaujino ir bažnyčią. Po 1831 m. sukilimo vienuolyną 1832 m. rusų valdžia uždarė, o bažnyčia tapo parapine.