| Λατινική Αυτοκρατορία Latinike Autokratoria | ||||
| imperija | ||||
| ||||
|
Herbas | ||||
 | ||||
| Sostinė | Konstantinopolis | |||
| Kalbos | lotynų | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - Įkurta | 1204 m., 1204 | |||
| - Atitenka Nikėjai | 1261 m. | |||
| Plotas | ||||
| - 1203 | 350 000 km² | |||
Lotynų imperija (lot. Imperium Romaniae, gr. Λατινική Αυτοκρατορία) – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204–1261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis.
Raida
 |
|---|
| Graikijos istorija |
| Senovės Graikijos istorija |
| Rytų Romos imperija |
| Bizantijos imperija: |
| Justinianai > Heraklijai > Isaurai > Makedonai > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai |
| Frankokratija: |
| Lotynų imperija, Epyro desp., Morėjos desp., Nakso kun., Achajos kun., Atėnų kun., Tesalonikų kun., Jūrinė Venecija |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, Salų, Joaninos ejaletai |
| Graikijos karalystė |
| Graikijos pilietinis karas |
| Graikijos Respublika |
Lotynų imperija buvo viena iš vadinamojo Frankokratijos laikotarpio valstybių. Valstybės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiaus karų dalyvius vadino lotynais. Lotynų imperiją sudarė teritorijos Europoje ir Azijoje aplink Konstantinopolio miestą. Jai taip pat nominaliai priklausė ir kitos kryžeivių įkurtos valstybės Balkanuose. Svarbiausios iš jų buvo Tesalonikų karalystė, Achajos ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo Venecijos pirkliai ir feodalai.
Nuo 1222 m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. 1261 m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.
- Balkanų istorinės valstybės
- Graikijos istorija