Liežuvėliniai priebalsiai, arba uvuliariniai priebalsiai (lot. uvula 'liežuvėlis') – priebalsiai, užpakaline liežuvio dalimi tariami priešais liežuvėlį arba greta jo, t. y. giliau burnoje negu gomuriniai priebalsiai. Liežuvėliniai priebalsiai gali būti sprogstamieji, pučiamieji, nosiniai, virpamieji arba aproksimantai, nors liežuvėliniams aproksimantams TFA nenaudoja atskiro ženklo, jiems taiko skardžiųjų pučiamųjų simbolį. Suprantama, liežuvėlinės afrikatos irgi galimos, tačiau jos sutinkamos retai: jos vartojamos kai kuriose vokiečių aukštaičių tarmėse ir keliose afrikiečių bei indėnų kalbose. (Kaip liežuvėlinių sprogstamųjų priebalsių realizacija, ejektyvinės liežuvėlinės afrikatos vartojamos liluetų, kazachų kalbose arba, kaip ejektyvinio liežuvėlinio pučiamojo priebalsio alofonas, gruzinų kalboje.) Liežuvėliniai priebalsiai šiaip nesuderinami su liežuvio šaknies pastūmimu į priekį ir jie dažnai sukelia gretimų balsių atitraukimą.
TFA sąrašas
Į TFA įtraukti šie liežuvėliniai priebalsiai:
| TFA | Aprašas | Pavyzdys | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Kalba | Aprašas | TFA | Reikšmė | ||
| ɴ̥ | duslusis liežuvėlinis nosinis | lamų | |||
| ɴ | skardusis liežuvėlinis nosinis | bajų (Luobendžuo tarmė) | 我/nò | [ɴɔ˦˨] | aš |
| q | duslusis liežuvėlinis sprogstamasis | arabų | قصّةٌ qiṣṣatun | [qisˤˈsˤɑtun] | istorija |
| ɢ | skardusis liežuvėlinis sprogstamasis | inuktitutų | utirama | [ʔutiɢama] | nes grįžtu |
| q͡χ | duslusis liežuvėlinis pučiamasis | kabardinų | кхъэ | [q͡χa]} | kapas |
| ɢ͡ʁ | skardžioji liežuvėlinė afrikata | ekarių | gaati | [ɢ͡ʁaːti] | dešimt |
| χ | duslusis liežuvėlinis pučiamasis | ispanų kalba Ispanijoje | enjuto | [ẽ̞ɴˈχut̪o̞] | liesas |
| ʁ | skardusis liežuvėlinis pučiamasis | prancūzų | rester | [ʁɛste] | likti |
| ʁ̞ | skardusis liežuvėlinis aproksimantas | danų | rød | [ʁ̞œ̠ð̠] | raudonas |
| ʟ̠ | skardusis liežuvėlinis šoninis aproksimantas | anglų (kai kurie JAV anglų kalbos vartotojai) | wool | [wʊʟ̠] | vilna |
| ɢ̆ | skardusis liežuvėlinis vienadūžis | hijų | [βɔ̞ʀ̆] | kinrožė | |
| ʀ̥ | duslusis liežuvėlinis virpamasis | prancūzų (Belgijos prancūzų) | triste | [t̪ʀ̥is̪t̪œ] | liūdnas |
| ʀ | skardusis liežuvėlinis virpamasis | prancūzų (XX a. Paryžiaus akcentas) | Paris | [paˈʀi] | Paryžius |
| ʀ̆ | skardusis liežuvėlinis vienadūžis | jidiš | בריק | [bʀ̆ɪk] | tiltas |
| qʼ | liežuvėlinis ejektyvinis sprogstamasis | kečujų | q'allu | [ˈqʼaʎu] | skyrius, gabalas, padažas |
| q͡χʼ | liežuvėlinė ejektyvinė afrikata | gruzinų | q'opa | [q͡χʼɔpʰɑ] | buvimas/gyvavimas |
| χʼ | liežuvėlinis ejektyvinis pučiamasis | tlingitų | x̱'aan | [χʼàːn] | ugnis |
| ʛ | skardusis liežuvėlinis implozinis | konsų | pogoota | [poʛoːta] | apatinis žandikaulis |
| ʛ̥ (ʠ) | duslusis liežuvėlinis implozinis | mamų | q'ootj}} | [ʛ̥oːtʰχ] | tešla |
- Fonetika
- Fonologija