Naujieji Kuršiai

Kitos reikšmės – Kuršiai (reikšmės).

Naujieji Kuršiai vok. Neukuhren rus. Пионерский

Pionerskio uostas

Naujieji Kuršiai 54°56′56″š. pl. 20°13′23″r. ilg. / 54.949°š. pl. 20.223°r. ilg. / 54.949; 20.223 (Naujieji Kuršiai)

Laiko juosta: (UTC+2)

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis

Įkūrimo data	1254 m.

Gyventojų (2021)	12 573

Pašto kodas	238590
Tel. kodas	+7 40155
Vikiteka	Naujieji Kuršiai

Kirčiavimas	Naujíeji Kuršiai̇̃, Pionèrskis

Naujieji Kuršiai (vok. Neukuhren, nuo 1945 m. rus. Нойкурен, nuo 1947 m. Pionerskis, rus. Пионерский) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, 16 km į vakarus nuo Kranto, Sembos pusiasalio šiaurėje, Baltijos jūros krante. Pionerskio geležinkelio stotis, klimato kurortas, išvystyta žuvies pramonė. Nuo 2004 m. kovo 31 d. Pionerskio miesto apygardos miestas.

Pionerske esanti Rusijos prezidento rezidencija „Jantar“ (liet. „gintaras“)

Istorija

Sembos žemės kaimo pavadinimas vokiškos kilmės. Užėjus sovietams, lietuvių istorikas Povilas Pakarklis Rusijos TFSR Ministrų Tarybai siūlė palikti senąjį pavadinimą, tačiau 1947 m. jis vis tiek pervadintas rusiškai – Pionerskiu.

Istorija

Šiose vietose buvo senovės prūsų šventos vietos, Rantavos šventykla, išlikusi iki šių dienų. Pirmą kartą Kuršių gyvenvietės vardas paminėtas 1254 m.1837 m. pradėtas statyti kurortas. 1924 m. baigta jūrų uosto molų statyba. Per miestelį nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias Raušiai–Krantas. 1900 m. Kuršiuose buvo 6 viešbučiai ir 6 pensionai. 1913 m. nutiestas vandentiekis, įrengtas dujinis gatvių apšvietimas.

1723–1818 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos departamento, 1818–1871 m. Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Žuvininkų apskrities, nuo 1939 m. kovo 27 d. Sembos apskrities kurortinė gyvenvietė, kuriai priklausė Alknikai, Batuva ir Rantava.1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Kranco rajono, nuo 1947 m. liepos 26 d. Primorjės rajono kurortinė gyvenvietė, nuo 1952 m. gruodžio 26 d. Primorjės rajono miestas, nuo 1963 m. vasario 1 d. Zelenogradsko rajono miestas, nuo 1966 m. sausio 1 d. Svetlogorsko kurortinės-pramoninės zonos miestas, nuo 1993 m. kovo 22 d. Kaliningrado srities miestas, nuo 2004 m. kovo 31 d. Pionerskio miesto apygardos miestas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1723–1818 m.	Rytų Prūsijos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1939 m.	Žuvininkų apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1939–1945 m.	Sembos apskritis	Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Kranco rajonas	TSRS
1947–1963 m.	Primorjės rajonas	Kaliningrado sritis
1963–1966 m.	Zelenogradsko rajonas	Kaliningrado sritis
1966–1993 m.	Svetlogorsko zona	Kaliningrado sritis
1993–2004 m.	Pionerskio savivaldybė	Kaliningrado sritis
nuo 2004 m.	Pionerskio miesto apygarda	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2021 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

2002 m.

2010 m.

2021 m.^sur.

339

1 168

4 820

11 800

11 017

12 573

Žymūs žmonės

Vydūnas (1868–1953), filosofas, kultūros veikėjas, Naujuosiuose Kuršiuose praleidęs paskutines dienas Mažojoje Lietuvoje prieš pabėgdamas į Vakarus. 1945 m. vasario 9 d. lipdamas į garlaivį, Vydūnas per spūstį įkrito į vandenį ir vos nenuskendo – jį išgelbėjo jūreiviai.