

Lūšis – gana retas heraldinis simbolis (mobilioji figūra).
Reikšmės:
- Senuosiuose herbuose simbolizuodavo kraugeriškumą, nesitaikstymą su priešais, godumą, aistras. Šiuo požiūriu rusiškoje heraldikoje lūšis artima snieginiam leopardui. Pvz., dabartiniame Pskovo (Rusija) herbe yra pavaizduotas snieginis leopardas, nors spėjama, kad anksčiau jame buvo pavaizduota lūšis (ji minima 1666 m. dokumentuose). Galima tokio pakeitimo priežastis – snieginis leopardas atrodė kilmingesnis už vietinę lūšį.
- Naujuosiuose herbuose dažnai reiškia krašto miškingumą.
Lūšis būdinga kraštų, kuriuose iki šiol daug lūšių (Suomija, Skandinavija), herbams.
Snieginis leopardas Pskovo (Rusija) herbe. Manoma, kad anksčiau tai buvo lūšis.
Gulinti auksinė lūšis Bodaibo miesto (Irkutsko sritis, Rusija) herbe
Gulinti auksinė lūšis Gomelio (Baltarusija) herbe
Einanti natūrali lūšis Jėkabpilio herbe
Einanti auksinė lūšis Tavastijos (Tavastaa, Suomija) herbe
Einanti auksinė lūšis Pietų Suomijos provincijos herbe. Lūšis perimta iš Tavastijos herbo.
Besidairanti auksinė lūšis buvusio Purmo municipaliteto (Suomija) herbe
Piestu stovinti sidabrinė lūšis Mänttä municipaliteto (Suomija) herbe
Piestu stovinčios sidabrinės lūšys buvusio Lycksele kaimiško municipaliteto (Švedija) herbe
Apipjauta lūšies galva Janakkala municipaliteto (Suomija) herbe
Einanti mėlynai ginkluota auksinė lūšis Heinola miesto (Pietų Suomija) herbe
Stovinti žiūrinti sidabrinė lūšis Hamarøy savivaldybės (Norvegija) herbe
Piestu stovinti juodai ginkluota auksinė lūšis Byglando savivaldybės (Norvegija) herbe
Auksinė apipjauta lūšies galva Hemsedalo savivaldybės (Norvegija) herbe
Kategorijos:
- Simboliai
- Heraldika