Inkorporacinė kalba arba polisintetinė kalba – kalba, kurioje sakiniai sudaromi inkorporacijos būdu.
Inkorporacinės yra dalis paleoazinių (čiukčių, koriakų, nivchių) ir Šiaurės Amerikos indėnų (dakotų, cimšijanų, pajutų) kalbų. Kartais inkorporacinėms kalboms priskiriamos ir agliutinacinės eskimų-aleutų kalbos.
Inkorporacinėse kalbose sakiniai sudaromi kaip sudėtiniai žodžiai (inkorporacijos būdu), t. y., šaknys žodžiai jungiamos į bendrą visumą – žodį sakinį. Žodžio sakinio pradžią sudaro veiksnio šaknis, pabaigą – tarinio šaknis. Tarp jų įstatomos papildinių su pažyminiais ir aplinkybių šaknys. Pavyzdžiui, čiukčių „ty-ata-kaa-nmy-rkyn“ („aš-taukai-elnias-žud-daryk“) 'aš riebius elnius žudau'.
Paprastai inkorporacija esti drauge su agliutinacija.
Taip pat skaitykite
- Agliutinacinė kalba
- Fleksinė kalba
- Analitinė kalba
- Izoliacinė kalba
- Kalbos