Žydų nausėdijos

Nausėdijos (hebr. ‏התנחלות‏‎ = hitnahalut) – Izraelio piliečių (daugiausia žydų) naujakurių gyvenvietės, įkurtos per Šešių dienų karą 1967 m. Izraelio okupuotose teritorijose: Gazos Ruože, Vakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę), Sinajaus pusiasalyje ir Golano aukštumose.Jungtinių Tautų ir tarptautinės bendruomenės laikomos neteisėtomis pagal tarptautinę teisę.

Pasirašius Egipto ir Izraelio taikos sutartį, 1982 m. visos 18 žydų nausėdijų Sinajaus pusiasalyje buvo iškeldintos. 2005 m. Izraeliui vienašališkai pasitraukus iš Gazos Ruožo, visos 21 nausėdija buvo iškeldintos ir iš ten. Tačiau Vakarų Krante ir Golano aukštumose, kurios laikomos Sirijos dalimi, nausėdijų plėtra tęsiama. 2023 m. duomenimis, Vakarų Krante buvo 144 nausėdijos (įskaitant 12 Rytų Jeruzalėje). Iš viso Vakarų Krante gyvena 450 000, Rytų Jeruzalėje – 220 000 naujakurių. Golano aukštumose gyvena daugiau nei 25 000 naujakurių.

Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją, okupuojančios valstybės civilių gyventojų perkėlimas į okupuojamą teritoriją yra karo nusikaltimas, tačiau Izraelis neigia, jog ši nuostata taikytina Vakarų Krantui. 2019 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė pradėsiantis tyrimą dėl karo nusikaltimų Palestinos teritorijose. Nausėdijos ir jų plėtra nuolat sulaukia Jungtinių Tautų, tarptautinių organizacijų (pvz., Islamo bendradarbiavimo organizacijos,Europos Sąjungos) ir didžiųjų pasaulio valstybių (pvz., Rusijos, JK, Prancūzijos) kritikos.

Per 1967 m. Šešių dienų karą Izraelis okupavo likusias mandatinės Palestinos teritorijas – Vakarų Krantą su Rytų Jeruzale (juos nuo 1948 m. arabų–Izraelio karo valdė Jordanija) ir Gazos Ruožą (nuo 1948 m. kontroliavo Egiptas). Iš Egipto Izraelis taip pat perėmė Sinajaus pusiasalį, iš Sirijos – Golano aukštumas, kurios 1981 m. buvo aneksuotos. Izraelis nedelsiant pradėjo nausėdijų plėtrą okupuotose teritorijose. Nausėdijos buvo kuriamos dėl įvairių priežasčių: kai kurios įkurtos ankstesnių žydų gyvenviečių, kurios buvo sunaikintos per 1948 m. karą, vietoje, pvz., Guš Eciono gyvenvietės tarp Jeruzalės ir Hebrono. Tuo tarpu Izraelio politinės ir karinės struktūros skatino gyvenviečių kūrimą strategiškai svarbiose vietose, pvz., Jordano slėnyje, kurios sustiprintų Izraelio saugumą ir padidintų įtaką derybose. Ideologiniai naujakuriai, siekdami žydų kontrolės biblinėse žemėse, kūrė gyvenvietes kaip Kirjat Arba netoli Hebrono.

Pirmoji Izraelio nausėdija (Kfar Ecionas) įkurta 1967 m. pietiniame Vakarų Krante. Pirmoji nausėdija Golano aukštumose (Merom Golanas) įkurta 1967 m. liepą. Pirmoji nausėdija Gazos Ruože (Kfar Daromas) įkurta 1970 m. 1967–1982 m. Sinajaus pusiasalyje, daugiausia palei Akabos įlanką ir į pietus nuo Gazos Ruožo, buvo pastatyta 18 nausėdijų. Pagal 1979 m. Egipto ir Izraelio taikos sutartį, Izraelis įsipareigojo Egiptui grąžinti Sinajaus pusiasalį. 1982 m. iš Sinajaus galutinai išvesta Izraelio kariuomenė ir iškeldintos visos 18 nausėdijų. 2005 m. Izraeliui vienašališkai pasitraukus iš Gazos Ruožo, visos 21 nausėdija buvo iškeldintos ir iš ten. Tačiau naujakurių skaičius ir toliau augo. Nepaisant nuolatinės Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų bei valstybių kritikos, nausėdijų plėtra Vakarų Krante ir Golano aukštumose toliau tęsiama.

2024 m. Tarptautinis Teisingumo Teismas nusprendė, jog Izraelio okupacija yra neteisėta, ir kad Izraelis „yra įpareigotas nedelsiant nutraukti bet kokią naują nausėdijų veiklą ir iškeldinti visus naujakurius“ iš Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės.

Izraelio nausėdijos skirstomos į kelias rūšis:

• Miestai/miesteliai: Arielis, Aukštutinis Betaras, Aukštutinis Modiinas, Maale Adumimas.
• Priemiesčiai, pvz., Har Gilas.
• Gyvenviečių aglomeracijos, pvz., Guš Ecionas ir gyvenvietės Nabluso apylinkėse.
• Pasienio kaimai, pvz., palei Jordano upę.
• Forpostai, mažos gyvenvietės, kai kurios jų teisėtos, o kai kurios – ne, dažnai įsikūrusios kalvų viršūnėse.

2023 m. pradžioje Vakarų Krante buvo 144 žydų nausėdijos, tarp jų 12 – Rytų Jeruzalėje. Vakarų Krante esama mažiausiai 196 Izraelio neteisėtų (nepatvirtintų Izraelio) saugos postų. Iš viso nausėdijose Vakarų Krante gyvena daugiau kaip 500 000, o Rytų Jeruzalėje – dar 220 000 žydų naujakurių.Golano aukštumose įsikūrę daugiau kaip 20 000 naujakurių.

2016 m. pabaigoje nausėdijų Vakarų Krante gyventojų skaičius siekė 420 000, o Rytų Jeruzalėje gyveno daugiau kaip 200 000 naujakurių.

2019 m. nausėdijų gyventojų skaičius Vakarų Krante (be Rytų Jeruzalės) išaugo iki 441 600. Golano aukštumose naujakurių buvo daugiau kaip 25 000.

2020 m. Vakarų Krante gyveno 451 700, o Rytų Jeruzalėje – dar 220 000 žydų naujakurių.

2024 m. liepos 19 d. Tarptautinis Teisingumo Teismas pateikė patariamąją nuomonę, kurioje teigiama, kad Izraelio okupacija Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Gazos Ruože yra neteisėta, kad Izraelis yra „įpareigotas nedelsiant nutraukti bet kokią naują nausėdijų veiklą ir iškeldinti visus naujakurius“ iš Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės, ir kad Izraelis turėtų „atlyginti žalą, padarytą visiems“ šių žemių gyventojams.

Tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria, kad Izraelio nausėdijos Vakarų Krante (įskaitant Rytų Jeruzalę) ir Golano aukštumose pažeidžia tarptautinę teisę.Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje teigiama, kad „okupuojanti valstybė nedeportuoja ir neperkelia savo civilių gyventojų į okupuojamą teritoriją“. 2019 m. gruodžio 20 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo vyriausioji prokurorė Fatou Bensouda paskelbė pradėsianti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, įvykdytų per Izraelio ir palestiniečių konfliktą. Tarptautinės bendruomenės sutarimu, kurį atspindi daugybė JT rezoliucijų, Izraelio nausėdijos ir jų plėtra Vakarų Krante, Rytų Jeruzalėje ir Golano aukštumose laikomos tarptautinės teisės pažeidimu.JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 446 Ketvirtoji Ženevos konvencija nurodoma kaip taikytinas tarptautinis teisinis dokumentas ir raginama Izraelį liautis perkėlinėti savo gyventojus į šias teritorijas arba keisti jų demografinę sudėtį. Pakartotinai sušaukta Ženevos konvencijų konferencija paskelbė nausėdijas neteisėtomis, tai padarė ir pagrindinė JT teisminė institucija – Tarptautinis Teisingumo Teismas.

Izraelio vyriausybė teigia, kad visos patvirtintos nausėdijos yra visiškai teisėtos ir atitinka tarptautinę teisę. Tačiau Izraelio Aukščiausiasis Teismas ne kartą teigė, kad Izraelio okupacija Vakarų Krante pažeidžia tarptautinę teisę.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ teigia, kad Izraelio nausėdijų politika yra diskriminacinė ir pažeidžia palestiniečių žmogaus teises. Izraelio žmogaus teisių organizacija „B’Tselem“ tvirtina, kad Izraelio kelionių apribojimai varžo palestiniečių judėjimo laisvę ir kad palestiniečių žmogaus teisės buvo pažeistos Hebrone dėl ten esančių naujakurių. Pasak „B’Tselem“, daugiau kaip 50 % Vakarų Kranto žemės, nusavintos iš palestiniečių, buvo panaudota nausėdijų kūrimui ir jų plėtrai. Nusavinta žemė daugiausia skirta nausėdijoms, o palestiniečiai ja naudotis negali. Vakarų Krante nutiesti keliai skirti tik nausėdijoms, palestiniečių transporto priemonėms jie uždaryti ir veikia kaip užtvara.

„Human Rights Watch“ ir kiti žmogaus teisių stebėtojai nuolat teikia ataskaitas apie „naujakurių smurtą“, nurodydami akmenų mėtymo ir šaudymo incidentus, į kuriuos įsivėlę Izraelio naujakuriai. Izraelio pasitraukimas iš Gazos Ruožo ir Hebrono sukėlė smurtinius naujakurių protestus ir ginčus dėl žemės bei išteklių. Meron Benvenisti nausėdijų kūrimą apibūdino kaip „komercinį nekilnojamojo turto projektą, kuris siekia pelno pasitelkdamas sionistų retoriką“.

Vakarų Kranto užtvaros statyba buvo kritikuojama kaip palestiniečių žmogaus ir nuosavybės teisių pažeidimas. Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) apskaičiavo, kad 10 % Vakarų Kranto teritorijos atsidurs Izraelio pusėje.