Halštato kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1846–1863 m. J. G. Ramsauerio ir 1937–1939 m. F. Mortono tyrinėtą Halštato kapinyną, atrastą 1824 m. prie Halštato ežero, apie 225 km į pietvakarius nuo Vienos.
| Halštato kultūra (Keltų geležies amžius) | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
| ||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Šveicarija, Austrija, pietų Vokietija, Čekija | |||||
| Ist. regionas | Norikas, Retija, Helvetija, Vindelicija, kt. | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | keltai | |||||
| ||||||
 Vikiteka | Halštato kultūraVikiteka | |||||
Arealas
Halštato kultūra 750 m. pr. m. e. – 450 m. pr. m. e. buvo paplitusi Vidurio ir Vakarų Europoje bei Balkanų pusiasalyje. Priskiriama keltams. Halštato kultūra susiklostė dab. Aukštutinėje Austrijoje ir Bavarijoje, vėliau paplito Šveicarijoje, Prancūzijoje, Reino srityje ir Anglijos pietvakarinėje dalyje.
Kultūra
Halštato kapinyne rasta apie 2500 kapų, dauguma jų 1846–1899 m. ištirta; rasta urnų ir brangių dirbinių (papuošalų, ginklų, indų). Rasta druskos kasyklų šachtų ir jų įrenginių. Jos naudotos laidojimo apeigoms – rastos pakylos, ant kurių buvo kremuojami mirusieji. Išliko druskoje užsikonservavusių organinių medžiagų liekanų.
Žmonės gyveno taisyklingo plano kaimuose, apjuostuose žemės pylimais, vėliau medinėmis ir akmeninėmis sienomis, pusiau žeminiuose pastatuose ir ant polių statytuose namuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, amatais, prekyba, kasyba. Mokėjo apdirbti geležį. Naudoti žalvariniai ir geležiniai kalavijai, durklai, kirviai, peiliai, variniais ir geležiniais antgaliais ietys, žalvariniai indai, kūgio formos žalvariniai šalmai, gaminti stikliniai, keraminiai, žalvariniai papuošalai.
Plito meno dirbiniai – molinės ir žalvarinės žmonių ir gyvūnų skulptūrėlės, bronziniai indai, puošti skulptūrinėmis grupėmis, ornamentuoti ginklai ir žirgų kamanos. Halštato kultūros menui būdinga bronzos amžiaus tradicija – moliniai indai, žalvariniai diržai puošti ornamentais ir piešiniais, vaizduojančiais karo, medžioklės, buities scenas, puotas, religines apeigas, bet atsirado ir naujų puošybos elementų – dirbinius pradėta dekoruoti, dažniausiai raižyti, simetriškai besikartojančiais geometriniais raštais.
Halštato kultūrą apie 450 m. pr. m. e. pakeitė Lateno kultūra.