| Lėbartų kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Lėbartų kapinės | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Klaipėdos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Dovilų seniūnija | ||
| Plotas | ~60 ha | ||
| Naudotas | veikiančios | ||
Kultūros vertybių registras | |||
| Kodas | u. k. 44514 / 31638 | ||
Klaipėdos miesto Lėbartų kapinės – antros didžiausios kapinės Lietuvoje, įsikūrusios į pietryčius nuo Klaipėdos miesto, Dovilų seniūnijoje, Toleikiuose, šalia Lėbartų kaimo. Pasiekiamos iš kelio 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas .
Šalia kapinių pastatytas naujas ritualinių paslaugų kompleksas – krematoriumas su technologinėmis kremavimo patalpomis, gedulo bei atsisveikinimo salėmis. Netaisyklingo apskritimo formos pastatą supa apželdinti pylimai, medžiai. Ateityje čia numatyta įrengti ir kolumbariumą.
Istorija
Kapinės įkurtos sovietmečiu. 1990 m. Lėbartuose perlaidoti Lietuvos partizanai: Žemaičių apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908–1947) ir kiti štabo nariai. Kapavietė įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
2007 m. kapinėse įrengta didelė siena urnoms su mirusiųjų pelenais laikyti. Joje 168 vietos buvo užimtos jau per pirmuosius dvejus metus.
2008 m. kapinėse stačiatikių bendruomenė pastatė Aušros Vartų Dievo Motinos koplyčią. Architektūrine išraiška ji artima katalikiškoms koplyčioms, pabrėžiama jos ekumeninė paskirtis. Koplyčia nėra skirta šarvoti mirusiesiems, bet čia gali užeiti pagedėti įvairių konfesijų žmonės, kapinėse laidojantys savo artimuosius.
2019 m. kapinės suskaitmenintos: prie kapinių vartų pakabintos lentelės su QR kodu, kuris padeda surasti kapą. Kaime perlaidoti žmonės, kurių palaikai buvo aptikti Zandvero kapavietėje.
2022 m. duomenimis, Lėbartų kapinėms sparčiai pildantis, buvo likę apie 5 proc. laisvų vietų, todėl ieškota sklypo išplėtimui.
Žymių žmonių kapai
- Erdmonas Simonaitis (1888–1969), Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas
- Rimantas Ulevičius (1961–1998), pedagogas, Klaipėdos politikas
- Algimantas Andreika (1950–2000), disidentas
- Jonas Tatoris (1925–2004), menotyrininkas, architektūros istorikas
- Vytautas Majoras (1930–2006), tautodailininkas
- Alfonsas Žalys (1929–2006), Seimo narys, signataras
- Rolandas Janavičius (1970–2007), pop muzikos atlikėjas
- Jonas Lalas (1928–2007), teatro aktorius.
- Alvydas Lukoševičius (1956–2008), muzikos atlikėjas, kulinaras
- Algis Kliševičius (1950–2008), grafikas, kaligrafas
- Albertas Liukpetris (1939–2010), Lietuvos TV žurnalistas
- Valentinas Klimas (1958–2011), Lietuvos TV žurnalistas
- Romualdas Ignas Bloškys (1936–2013), pedagogas, Seimo narys
- Arūnas Mėčius (1965–2013), dailininkas, knygų iliustratorius
- Stasys Poška (1925–2013), pedagogas, politikas
- Viktoras Pivrikas (1950–2013), gydytojas, politikas
- Petras Alfredas Gužas (1933–2013), tapytojas
- Petras Januška (1941–2013), chorvedys, pedagogas
- Antanas Andrius Bielskis (1937–2014), inžinierius radiotechnikas, pedagogas
- Gediminas Purlys (1948–2014), chorvedys, pedagogas
- Elena Gaigalaitė (1933–2015), teatro ir kino aktorė
- Robertas Varnas (1930–2015), chorvedys, pedagogas
- Jonas Kasnauskas (1932–2018), chorvedys, pedagogas
- Eugenijus Ostapenko (1976–2021), popmuzikos atlikėjas
- Povilas Gaidys (1937–2021), teatro režisierius, aktorius
- Dionyzas Varkalis (1934–2022), muziejininkas, visuomenės veikėjas
- Irina Rozova (1958–2023), žurnalistė, politinė bei visuomenės veikėja
- Nelė Gricienė-Narbutaitė (1937–2023), choro dirigentė ir pedagogė
- Julius Malelė (1932–2023), imtynininkas, treneris
- Jonas Kantautas (1940–2024), poetas, publicistas
- Gintaras Bendžius (1971–2025), prodiuseris, muzikos atlikėjų vadybininkas
- Povilas Stankus (1939–2025), teatro ir kino aktorius
- Valerijus Kiseliovas (1967–2026), futbolininkas, futbolo teisėjas