Paryžiaus karalystė − trumpalaikė istorinė karalystė, viena iš keturių Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo frankų valstybės rytuose. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Reimso karalystė, Suasono karalystė (šiaurėje) ir Orleano karalystė (rytuose).
| Paryžiaus karalystė | ||||
| Frankų valstybės sub-karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Paryžius | |||
| Kalbos | Frankų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Chlodvigo padalinimas | 511 m., 511 | |||
| - Užima Suasono karalystė | 567 m. | |||
Raida
Paryžiaus karalystė suformuota po Chlodvigo I mirties 511 m., kuomet Frankų valstybė paskirstyta keturiems sūnums. Paryžių ir dideles sritis dab. šiaurės vakarų Prancūzijoje paveldėjo Childebertas I. 558 m. jam mirus, karalystę valdė jo brolis Suasono karalius Chlotaras I. 561 m. Paryžiaus karaliumi tapo šio vyriausias sūnus Charibertas I. Po šio mirties 567 m. Paryžiaus karalystė tapo neatskiriama Suasono karalystės (Neustrijos) dalimi. Nepaisant to, Neustrijos karaliai dažnai kartu tituluodavosi ir Paryžiaus karaliais.
Karaliai
- Childebertas I, 511–558 m.,
- Chlotaras I, 558–561 m., kartu ir Suasono karalius,
- Charibertas I, 561–567 m.