Laistų piliakalnis

Piliakalnis įrengtas aukštumos kampe, Smeltalės kairiajame krante yra į pietus nuo kaimo. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Aikštelė beveik apskrita, 40–42 m skersmens. Ją iš šiaurės rytų ir vakarų lanku juosia 2,5 m (išorėje 5 m) aukščio ir 12 m pločio pylimas. Aikštelė ir pylimas apardyti apkasų.

1998 m. piliakalnį tyrė Povilas Tebelškis, pylime aptikti 5 sluoksniai. Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo jo yra 0,6 ha dydžio papėdės gyvenvietė, kurią 1982 m. ir 1984 m. tyrė Vladas Žulkus, iki 0,9 m storio kultūriniame sluoksnyje, kuris datuojamas 1 tūkstantmečio iki m. e. antraja puse – XIII a., aptikta stulpaviečių, židinių, lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, sukamųjų girnų dalis, molinis verpstukas. Gyvenvietės šiaurinė pusė pirmojo tūkstantmečio viduryje buvo įtvirtinta 2 m aukščio ir 9 m pločio pylimu.

300 m į rytus nuo piliakalnio yra kapinynas. Jį 1902–1903 m. tyrinėjo Adalbertas Becenbergeris, 1984 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Algirdas Varnas. 1902–1903 buvo ištirta apie 160 sudegintų ir nedegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis. Rasta II a. – III a. Romos ir IX a. – X a. arabų monetų, kuršiams būdingų ginklų, papuošalų, darbo įrankių. Kapinynas datuojamas III a.-XIII a. Dauguma radinių iki 1945 m. buvo Karaliaučiaus muziejuje „Prussia“. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai
	Žardės piliakalnis 0,9 km Purmalių piliakalnis 14 km	Eketės piliakalnis 17 km Jakų piliakalnis 7 Km	Antkalnio piliakalnis 18 km Gerduvėnų piliakalnis 17 km
			Dovilų piliakalnis 7 km Norgėlų piliakalnis 24 km
		Ventės ragas 32 km Sakūtėlių piliakalnis 20 km	Mockaičių piliakalnis 21 km Skomantų piliakalnis 20 km