Šarvuotasis traukinys – šarvuotas ir ginkluotas traukinys, skirtas karinėms pajėgoms remti ugnimi ir savarankiškai kovoti geležinkelio ruože. Tokį traukinį sudaro šarvuotasis garvežys, vagonai su šarvuotomis aikštelėmis, priedangos platformos. Ginkluotėje būna artilerijos pabūklai (patranka, haubica ir kt.), kulkosvaidžiai. Traukinyje dvi pagrindinės dalys – kovos ir bazinė.
Istorija
Pirmą kartą šarvuotieji traukiniai naudoti 1861–1865 m. JAV pilietiniame kare, vėliau – per I pasaulinį karą. Tokie traukiniai buvo naudojami įvairių šalių kariuomenėse iki XX a. vidurio, jų turėjo ir Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.
Lietuvoje
Po I pasaulinio karo, 1920 m. Kauno geležinkelių dirbtuvės pagamino šarvuotąjį traukinį „Gediminas“, ginkluotą šešiomis 77 mm patrankomis ir 12 „Maxim“ tipo kulkosvaidžių. Šis traukinys dalyvavo kovose su lenkų kariuomene prie Punsko, Varėnos, Kėdainių. 1921 m. sudarytas šarvuotųjų traukinių pulkas – traukiniai „Algirdas“, „Kęstutis“ ir „Gediminas“. Iš pradžių pulkas buvo Kaune, 1925 m. perkeltas į Radviliškį, 1935 m. sumažėjus šarvuotųjų traukinių karinei reikšmei, pulkas išformuotas.