Elbingo žodynėlis rankraštinis vokiečių – prūsų ir vokiečių kalbų žodynėlis, seniausias prūsų (ir apskritai baltų) rašto paminklas. Rankraščių rinkinio, suradėjo vardu pavadinto Noimano kodeksu (Codex Neumannianus) dalis. 1825 m. kodeksą Elbingo pirklio A. Grubnau palikime surado Francas Noimanas. Jis kodeksą 1868 m. perdavė Elbingo miesto bibliotekai, kurioje saugotas iki Antrojo pasaulinio karo, tolesnis likimas nežinomas.
Noimano kodeksas
Noimano kodeksą sudaro 3 vokiečių kalba rašyti teisynai – Liubeko, Pamedės, senasis lenkų teisynas bei vokiečių – prūsų kalbų žodynėlis. Žodynėlyje iš viso 186 puslapiai (paskutinis tuščias), F. Noimano sunumeruoti nuo 1 iki 185. Paskutiniuose 17 Elbingo žodynėlio puslapių (169–185; be pavadinimo) – XIV a. pab. ar XV a. pr. nuorašas. Autorius pasirašė 185 puslapyje: „parašė Petras Holcvešeris iš Marienburgo“ (Explicit per manus Petri Holczwesscher De Marienburg). Elbingo žodynėlį jis nurašė iš originalo ar jo nuorašo, sudaryto XIII a. gale (ar XIV a. pradžioje), bet seniai dingusio. Nemokėdamas prūsų kalbos, padarė nemažai klaidų. Originalo autorius (anonimas), matyt, mokėjo prūsiškai.
Žodynėlis
Žodynėlyje yra 802 prūsų ir tiek pat vokiečių kalbos (parašytų pirma) žodžių, surašytų ne abėcėlės tvarka, o sugrupuotų į 32 nevienodas temines grupes (pvz., grupė vok. Jor (Jahr), liet. metai – prūsų Mettan, vokiečių Somer (Sommer), liet. vasara – prūsų Dagis, vok. Herbist (Herbst), liet. ruduo – prūsų Assanis, vok. Winter, liet. žiema – prūsų Semo ir kt.). Užrašyti tik daiktavardžiai ir keletas spalvas reiškiančių būdvardžių, nėra nė vieno veiksmažodžio, įvardžio, bažnytinių terminų. Pamedės tarmė archajiškesnė už prūsų katekizmų šnektas (žodynėlis apie 200 metų senesnis): išlaikyta senoviškesnė balsio ā kokybė (mote – liet. motė, motina, katekizmuose mūti), bevardė vardažodžių giminė (mettan, liet. metas).
Pirmą kartą Elbingo žodynėlį paskelbė Georgas Neselmanas 1868 m., fotografuotinius leidimus – Adalbertas Becenbergeris, V. Simonas 1897 m. ir Vytautas Mažiulis 1966 m.