Kulmo teisė (lenk. Prawo chełmińskie, vok. Kulmer Recht) – Vokiečių ordino teisė, galiojusi viduramžiais beveik visose Vokiečių ordino valdomose srityse. Kulmo teisė suvaidino didelį vaidmenį Vokiečių ordino vykdytoje kolonizacijoje. Atsirado su Ordino įsikūrimu Prūsijoje.
Neskaitant kelių didesnių miestų Vokiečių ordino valdomose srityse, pvz., Braunsbergas, Elbingas, Klaipėda, kurie turėjo Liubeko teisę, ji galiojo didžiojoje ordino dalyje. 1491 m. Kulmo teisė suteikta Medininkams, 1616 m. – Nidai, 1697 m. – Juodkrantei.
Teisės šaltiniai
Pagrindiniai teisės šaltiniai (dokumentai):
- Kulmer Handfeste, Kulmo [savivaldos] teisės (1233 m., atnaujinta 1251 m.),
- Teisės rinkinys Alter Kulm (~ 1394 m.).
1233 m. pabaigoje Ordinas suteikė Kulmo ir Torunės miestams teisių dokumentą (dar kitaip vad. Culmische Handfeste) (savivaldos privilegijas), įtvirtinusį kolonizaciją prūsų Kulmo žemėse.