Šarlio dėsnis

Šį dėsnį atrado prancūzų mokslininkas Žakas Šarlis, todėl jis vadinamas Šarlio dėsniu. Jis teigia, kad tam tikros masės dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus, kai dujų tūris nekinta:

${\displaystyle {p_{1} \over T_{1}}={p_{2} \over T_{2}}.}$

Šarlio dėsnį, kaip ir Gei-Liusako bei Boilio ir Marioto dėsnius, galima patikrinti bandymu. Pradinę dujų būseną apibūdina parametrai ${\displaystyle p_{1}}$, ${\displaystyle T_{1}}$, ${\displaystyle V_{1}}$, galinę izochoriškai pakaitintų dujų būseną – parametrai ${\displaystyle p_{2}}$, ${\displaystyle T_{2}}$, ${\displaystyle V_{2}}$. Bandymo rezultatai rodo, kad dujų slėgio ir temperatūros santykis yra pastovus.

Vykstant izochoriniam procesui, dujų slėgio priklausomybė nuo temperatūros yra tiesinė:

${\displaystyle p=const\cdot T.}$

Tiesė, vaizduojanti pastovaus tūrio dujų slėgio priklausomybę nuo temperatūros, vadinama izochora. Izochoros prasideda taške ${\displaystyle T=0}$. Tai dar kartą patvirtina, kad absoliučiojo nulio temperatūroje dujų slėgis lygus nuliui.