Šorų kalba (Шор тили) – tiurkų kalbų šeimos, šiaurės (Sibiro) tiurkų pogrupio kalba, vartojama šorų tautybės žmonių. Vartojama daugiausia Kemerovo srityje (Taštagolo raj., Myskai, Meždurečenskas), taip pat kitur Tomės baseine (Chakasija, Altajaus Respublika).
| Šorų kalba Шор тили | |
| Kalbama | Rusija (Kemerovo sritis) |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 6210 |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | į šimtuką nepatenka |
| Kilmė | Altajaus >tiurkų >>šiaurės tiurkų >>>šorų |
| Rašto sistemos | (kirilica) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | cjs |
Kalba turi dvi tarmes:
- Mraso;
- Kondomos.
Kalba turi 16 balsių (skiriant ilguosius/trumpuosius), 25 priebalsių. Būdinga balsių harmonija. Kaip ir kitos tiurkų kalbos, šorų kalba agliutinacinė, neturi giminių, klasių.
Šorų abėcėlė sukurta 1927 m. kirilicos pagrindu, tiesa, jau 1885 m. misionieriai buvo sudarę šorų vadovėlį. 1929–1938 m. naudojo lotynų abėcėlę, vėliau sugrąžinta kirilica.