Hakobas Kodžojanas (arm. Հակոբ Կոջոյան, Hakob Kojoyan; 1883 m. gruodžio 13 d. Achalcichėje – 1959 m. balandžio 24 d. Jerevane) – armėnų tapytojas ir grafikas, vienas iš armėnų sovietinio vaizduojamojo meno pradininkų.
| Hakobas Kodžojanas arm. Հակոբ Կոջոյան | |
|---|---|
 | |
| H. Kodžojanas pašto ženkle (2013) | |
| Gimė | 1883 m. gruodžio 13 d. Achalcichė,  Rusijos imperija |
| Mirė | 1959 m. balandžio 24 d. (75 metai) Jerevanas,  Armėnijos TSR |
| Tautybė | armėnas |
| Veikla | tapytojas, grafikas |
| Alma mater | A. Ažbės studija (Miunchenas), Miuncheno dailės akademija |
| Žinomas (-a) už | Armėnijos herbo aut. |
 Vikiteka | Hakob Kodžojan |
Biografija
H. Kodžojanas gimė 1883 m. juvelyro šeimoje Achalcichės mieste (dab. Gruzija). Vaikystę praleido Vladikaukaze (Šiaurės Osetija). Būdamas 15 metų, jis sukūrė tapybos etiudą „Meistrai juvelyrai“, kuris nulėmė jo karjeros pradžią. Po metų jis tapo graverio Prusovo mokiniu Maskvoje (Rusija). Vėliau studijavo Miunchene (Vokietija), Antono Ažbės studijoje (1903–1905), po jo mirties – Miuncheno dailės akademijoje (1905–1907). 1909 m. grįžo į Vladikaukazą. 1914–1918 m. ėjo karo tarnybą. Nuo 1918 m. gyveno ir dirbo Jerevane. 1924–1937 m. dėstė Jerevano meno ir pramonės technikume, 1945–1955 m. - Jerevano meno ir teatro institute, nuo 1947 m. buvo profesorius.
Kūryba
H. Kodžojano darbai buvo plataus spektro: tapyba, grafika, taikomoji dailė, teatro kostiumai ir dekoracijos. A. Kodžojanas buvo vienas iš menininkų, kūrusių tradicijas, kurios vis dar plinta ir perimamos kitų menininkų. Jo laki vaizduotė buvo paremta nacionaliniais kultūros ir istorijos šaltiniais, gamta. Šiais laikais, kai spausdintinės knygos pakeitė ranka rašytus foliantus, H. Kodžojanas ėmėsi sunkios misijos – atkurti ir vystyti knygų leidybą. Puikiai pavyko derinti išraiškos priemones, grafines temas ir stilių įvairovę, taip jis tapo šiuolaikinės armėniškos knygų grafikos pradininku. 1934 m. Bulgarijos armėnų lėšomis Jerevane buvo pastatytas trijų aukštų namas-studija, kuriame apsigyveno A. Kodžojano ir skulptoriaus Aros Sarksiano (1902-1969) šeimos. 1973 m. pastatas tapo Nacionalinės dailės galerijos filialu - dviejų pagrindinių Armėnijos vaizduojamojo meno meistrų namu-muziejumi, kuriame pristatomi geriausi jų šeimų padovanoti darbai.
Žymesni H. Kodžojano tapybos, lakštinės ir knygų grafikos darbai:
- iliustracijos „Armėnijos pasakoms“, 1955;
- vaizdingi peizažai ir teminės kompozicijos („Gatvė Tabrize“, 1922; „Kalnų peizažai“, 1924; „Menininko kiemas“, 1928; „Komunistų sušaudymas Zangezūre“, 1930; „Dovydo Sasuniečio gimimas“, 1947.; „Garni kaime“, 1957);
- kiti darbai: sukūrė Armėnijos herbą, Armėnijos rublį (su kitais).
Įvertinimas
- Armėnijos TSR liaudies dailininkas (1935)
- Darbo raudonosios vėliavos ordinai (1939, 1956)