| Sekigaharos mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Sekigaharos mūšis (Edo periodo piešinys) | |||||||
| |||||||
Sekigaharos mūšis (jap. 關ヶ原の戰い) – mūšis, vykęs 1600 m. spalio 21 d. Japonijoje, nulėmęs šiogūnų Tokugavų dinastijos valdymą daugiau kaip 250 metų. Nors prireikė dar 3 metų visiškai įveikti Toyotomi klaną, būtent Sekigaharos mūšis yra laikomas (neoficialiai) Tokugavos šiogūnato pradžia.
Mūšyje kovojo rytiniai Japonijos klanai, ištikimi Tokugavai Iejasu, ir vakariniai klanai, ištikimi Toyotomi Hideyori (Toyotomi Hideoshi sūnui). Rytinėms pajėgoms vadovavo pats Iejasu, o vakarinėms – Ishida Mitsunari.
Pajėgos
Jėgų santykis buvo beveik lygus. Tokugavos pusėje kovojo apie 89 tūkst. karių, o Hideyori pusėje apie 82 tūkst. Didelę įtaką mūšio baigčiai turėjo Kobayakawa Hideaki, kuris vadovavo 15,6 tūkst. karių, išdavystė. Kobayakawa išdavė Išidą ir perėjo kovoti į Tokugavos pusę.
Vakarinė (Toyotomi klanui ištikima) pusė turėjo strateginę persvarą, tačiau Tokugavos (rytinė) turėjo žmonių persvarą ir Tokugava Iejasu daugeliui vakarinių kunigaikščių buvo pažadėjęs žemių ir valdžios jose po mūšio, todėl jie tyčia stengėsi neįsijungti į kovą ir kitaip neakivaizdžiai padėti Tokugavai.
Baigtis
Sekigaharos mūšis baigėsi aiškia rytinės sąjungos pergale. Kai kurie vakarinės sąjungos vadai nusižudė, kiti (įskaitant ir vieną lyderių – Išidą) buvo paimti į nelaisvę. Iejasu dosniai atlygino visiems jam padėjusiems vakarinės sąjungos vadams.
Nors pasipriešinimas nebuvo visiškai sunaikintas, Iejasu Tokugavą daugelis pripažino teisėtu Japonijos valdovu.
