 | |
| Atradimas | |
|---|---|
| Atradėjas | Voyager 2 |
| Atrastas | 1989 m. rugsėjis |
| Orbitos charakteristikos | |
| Didžioji pusašė | 48 227 km |
| Ekscentricitetas | 0,0004 |
| Apskriejimo periodas | 0,2943958 d. |
| Posvyris | 4,75° (į Neptūno ekvat.) |
| Planetos palydovas | Neptūno |
| Fizinės charakteristikos | |
| Vidutinis skersmuo | 96 × 60 × 52 km |
| Masė | ~1,9×1017 kg |
| Vidutinis tankis | ~1,2 g/cm³ |
| Ašies posvyris | 0 |
| Albedas | 0,07 |
| Paviršiaus temperatūra | vid: ~51 K |
- Graikų mitologijoje – Najadės.
Najadė (an. Naiad; gr. Ναϊάδ-ες) arba Neptūnas III – arčiausiai Neptūno skriejantis gamtinis palydovas.
Atradimas
Palydovas atrastas 1989 m. rugsėjo mėnesį erdvėlaivio Voyager 2, praskriejusio pro Neptūną, darytose nuotraukose. Iš karto po atradimo buvo suteiktas laikinas S/1989 N 6 pavadinimas. Vėliau pavadintas šaltinių ir upelių nimfų – najadžių – vardu.
Kilmė
Manoma, jog tai viena iš pirminių Neptūno palydovų nuolaužų, kurie galėjo suirti dėl didžiausio planetos palydovo Tritono perturbacijos.
Tyrimai
Po Voyager 2 skrydžio, Neptūno sistema buvo intensyviai tiriama antžeminėse observatorijose ir Hablo kosminiu teleskopu. 2002–2003 m. Keck teleskopais pasitelkiant adaptyviąją optiką buvo aptikti keturi didžiausi vidiniai planetos palydovai. Padarytose nuotraukose Najadės nebuvo.
Hablo teleskopo pagalba, gebančio užfiksuoti visus žinomus palydovus, Najadė taip pat nebuvo rasta. Manoma, jog dėl to kaltos didelės klaidos apskaičiuotose Najadės efemeridėse – palydovo koordinačių dangaus sferoje lentelė, kuri sudaroma tam tikram laikotarpiui.