| Uralas, Žajikas | |
|---|---|
 Uralas Atyrau mieste | |
| Ilgis | 2428 km |
| Baseino plotas | 231 000 km² |
| Vidutinis debitas | 400 m³/s |
| Ištakos | Uraltau kalnagūbris |
| Žiotys | Kaspijos jūra |
| Šalys | Rusija, Kazachstanas |
 Vikiteka | Uralas, Žajikas |
Uralas (rus. Урал), Žajikas kaz. Жайык), iki 1775 m. Jaikas (rus. Яик, bašk. Яйыҡ) – upė Pietų Urale, Rusijoje (Baškortostane, Čeliabinsko sr., Orenburgo sr.) ir Kazachstane (V. Kazachstano ir Atyrau sr.). Prasideda šiaurės rytų Baškortostane, Uraltau kalnagūbryje. Teka Uralo kalnais iki Orsko į pietus, toliau pasuka į vakarus, nuo Uralsko vėl teka į pietus. Įteka į Kaspijos jūrą žemiau Atyrau. Žemupyje išsišakoja į dvi atšakas: Jaicą ir Zolotojų. Vaga labai vingiuota, gausu meandrų.
Didžiausi intakai: Didysis Kumakas, Orė, Ilekas, Utva (kairieji), Tanalykas, Sakmara, Kušumas (dešinieji).
Net 80 % metinio Uralo nuotekio nuteka pavasarinio potvynio metu. Tuo metu upė išplatėja iki 10 km, o žiotyse – keliasdešimt kilometrų. Aukštupyje užšalusi lapkričio-balandžio mėnesiais, vidurupyje ir žemupyje – nuo lapkričio pabaigos iki kovo pradžios. Įrengtas hidroelektrinių kompleksas. Žvejyba (eršketai, sevriugos, silkės, ešeriai).
Prie Uralo upės įsikūrę šie miestai: Verchneuralskas, Magnitogorskas, Orskas, Novotroickas, Orenburgas (Rusija), Oralas, Čiapajevas, Atyrau (Kazachstanas).
Uralo upė dažnai laikoma Azijos – Europos geografine riba.
Pavadinimas
II a. pr. m. e. Ptolemėjus upę įvardino kaip *Daiks. Šis pavadinimas laikomas iranėniškos kilmės, vėliau jį perėmė tiurkų tautos ir savo fonetikoje pakeitė Žajyk arba Jajyk. Rusai taip pat naudojo šį pavadinimą iki 1775 m., kai Jekaterinos II nurodymu pervadintas Uralu (dėl baškirų ir kazachų sukilimo). Šis pavadinimas paimtas nuo Uralo kalnų.